Leipalingis
| Leipalingis | ||
|---|---|---|
| ||
  Leipalingis |
||
| 54°05′31″š. pl. 23°51′36″r. ilg. / 54.092°š. pl. 23.860°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Alytaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Druskininkų savivaldybė
| |
| Seniūnija | Leipalingio seniūnija | |
| Gyventojų | 1 469 | |
 Vikiteka |
Leipalingis | |
Leipalingis – miestelis Druskininkų savivaldybėje, 11 km į šiaurės vakarus nuo Druskininkų, prie kelių 180 Druskininkai–Leipalingis–Seirijai , 133 Merkinė–Leipalingis ir 134 Leipalingis–Lazdijai–Kalvarija sankryžos. Seniūnijos centras. Stovi Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1821 m.), Leipalingo dvaro oficina ir kraštotyros muziejus, yra Leipalingio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-67027). Stovi Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (pastatytas 1928 m. kaip Žuvusiųjų dėl Lietuvos laisvės paminklas; aut. B. Svecevičius, skulp. Beselis Solonickis-Molchis; po karo nugriautas, 1989 m. atstatytas), šalia – Šv. Agotos koplyčia (XX a. pr.). 2000 m. pastatytas paminklas Lietuvos partizanams.
.JPG)
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vietovė įsikūrusi tradicinėse jotvingių žemėse, todėl pavadinime yra jotvingiška liepos medžio lytis leipa. Leipalingis – priesagos -ingis vedinys iš jotvingių žodžio leipalā – „liepelė“.[2] Miestelis buvo žinomas kaip Lepunikai, Lepūnai, Lepanai, Leiponai, kadangi raštininkai slavai iškreipdavo autentišką pavadinimą.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestelio vakariniu pakraščiu prateka Baltosios Ančios intakas Seiros upelis. Miestelio šiauriniame pakraštyje yra Leipalingio ežeras, į rytus – Avirio ežeras, į pietus – Baltajo Bilso ežeras. Iš pietų prieina Leipalingio giria, iš šiaurės – parkas.
Greta miestelio yra Leipalingio kaimas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1,5 km į pietus nuo Leipalingio yra Černiauskų piliakalnis, 2 km į pietvakarius – Druskininkėlių piliakalnis, Leipalingio vakarinėje dalyje, į vakarus nuo Seiros dešiniojo kranto yra Leipalingio kapinynas, todėl vietovė, kurią iki XIII a. antros pusės sunaikino kryžiuočiai, galėjo turėti gynybinę reikšmę.
Lietuviams XV–XVI a. pradžios per vidaus kolonizaciją apgyvendinant Užnemunę Leipalingio dvaras minimas 1503 m., miestelis, vėliau žinomas kaip Lepunikai – 1516 m. Nuo XVI a. priklausė stačiatikiams Sapiegoms, kurie 1520 m. čia pastatė cerkvę, vėliau, tapę katalikais – ir pirmąją bažnyčią. Vėliau Leipalingis priklausė Masalskiams, nuo XVIII a. pabaigos – Plateriams. Per 1654–1667 m. Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos karą sudegintas.
XIX a. minimas kaip kaimas, Seinų apskrities Leipalingio valsčiaus centras.[3] Prie dvaro veikė geležies liejykla. XIX a. pabaigoje Leipalingis tapo svarbia kelių, jungiančių Seinus su Seirijais ir Merkine, sankryža. Apie 1817 m. įsteigta parapinė mokykla, 1906 m. įkurta biblioteka. 1941 m. rugsėjo mėn. nacių okupacinės valdžios įsakymu sušaudyti 155 Leipalingio žydai. Miestelis labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą.
Po karo Leipalingio apylinkė buvo vienas Užnemunės partizaninio judėjimo centrų – čia veikė Šarūno rinktinė priklausiusi Algirdo apygardai. Sovietų valdžia ištrėmė 51 miestelio gyventoją. 1991 metais buvusiame Leipalingio NKVD pastato kieme buvo rasti ir perlaidoti 47 nukankintų partizanų kūnai.[4]
1950–1995 m. buvo V. Lenino kolūkio centras, buvo melioracijos statybos valdyba, Kauno „Baltijos“ susivienijimo siuvimo cechas, kaimo ambulatorija, prekybos centras. Yra vaikų lopšelis-darželis „Liepaitė“, siuvimo cechas, girininkija. Veikia Melioracijos, statybos ir montavimo bendrovė „Leimesta“.[5]
2003 m. patvirtintas Leipalingio herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1818–1941 m. | Leipalingio valsčiaus centras | Seinų apskritis | |
| 1941–1950 m. | Lazdijų apskritis | ||
| 1950–1953 m. | Leipalingio apylinkės centras | Veisiejų rajonas | Kauno sritis |
| 1953–1959 m. | |||
| 1959–1995 m. | Lazdijų rajonas | ||
| 1995–1999 m. | Leipalingio seniūnijos centras | Lazdijų rajono savivaldybė | Alytaus apskritis |
| 1999– | Druskininkų savivaldybė | ||
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||||
| 1808 m. | 1888 m.[6] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[8] | 1978 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 250 | 641 | 1 314 | 751 | 1 234 | 1 403 | 1 270 | ||
| 1979 m.sur.[9] | 1985 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2010 m. | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur. | ||
| 1 631 | 1 803 | 1 829 | 1 736 | 1 715 | 1 552 | 1 469 | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
.jpg)
Miestelyje gimė:
- Algirdas Volungevičius (1923–2008), nusipelnęs pedagogas, kraštotyrininkas
- Antanas Laukaitis (g. 1926 m.), žurnalistas, sporto veikėjas
- Algimantas Gedminas (1932–2011), krepšinio treneris
- Robertas Grigas (g. 1960 m.), kunigas, disidentas
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestelio planas spindulinis. Svarbiausi statiniai:
- Klasicistinė halinė stačiakampio plano Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1821 m. Bažnyčioje – medinės klausyklos, 1920 m., meistras A. Aleksandravičius.
- Istoristinė varpinė, 1889 m., architektas E. Lipskis; joje žalvarinis varpas, 1816 m., meistras I. Veneris), Šv. Agotos koplyčia.
- Išliko klasicistinės Leipalingio dvaro sodybos pastatų, statytų, manoma, XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, projektuojant dvaro rūmus prisidėjo architektas Martynas Knakfusas.
- 1957 m. buvusio dvaro pastate įkurtas visuomeninis kraštotyros muziejus, įkūrėjas – Algirdas Volungevičius.
- Leipalingio parkas.
- 1928 m. pastatytas Žuvusiųjų dėl Lietuvos laisvės paminklas (aut. B. Svecevičius, skulpt. Beselis Molchis), po karo nugriautas, 1989 m. atstatytas.
- Žydų genocido aukų kapinės.
- 2000 m. pastatytas paminklas Lietuvos partizanams.
- Tautodailės skulptūrų ansamblis (2003 m.).
Kultūros paveldas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Leipalingio (Černiauskų) piliakalnis (I tūkst. – II tūkst. pr.)
- Leipalingio kapinynas (XVI–XVII a.)
- Lietuvos kario Florijono Janukevičiaus kapas (1919 m.)
- Lietuvos kario Jono Kuliešiaus kapas (žuvo 1920 m.)
- Lietuvos karių ir šaulių kapas (1923 m.)
- Leipalingio žydų senosios kapinės (XIX a. vid. – 1941 m.)
- Leipalingio II pasaulinio karo karių kapinės (1944 m.)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Lejpuny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 126 psl. (lenk.)
- ↑ http://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-17-t-1996-m/3572-leipalingio-partizanu-palaiku-perlaidojimas-1991-m LEIPALINGIO PARTIZANŲ PALAIKŲ PERLAIDOJIMAS 1991 m.
- ↑ Algimantas Miškinis. Leipalingis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 694 psl.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Leipalingis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 501-502
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Informacija apie Leipalingį Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
- Australų tinklalapis, siūlantis įsigyti dovanų su Leipalingio atributika Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Leipalingis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 511 psl.
| |||||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
SEIRIJAI – 17 km | MERKINĖ – 23 km Kibyšiai – 16 km |
| ||||||||
| VEISIEJAI – 12 km |
|
||||||||||
| Viktarinas – 9 km KAPČIAMIESTIS – 19 km |
Černiauskai – 2 km | DRUSKININKAI – 12 km | |||||||||
