Laserdisc

LaserDisc (kairėje) palyginimas su DVD

„Pioneer“ lazerinių diskų leistuvas

Laserdisc (LaserDisc, LD) – namų video disko formatas, pirmasis komercinis optinis diskas. Iš pradžių, 1978 m., buvo pavadintas Discovision, vėliau technologija buvo licencijuota ir pardavinėjama kaip Reflective Optical Videodisc, Laser Videodisc, Laservision, Disco-Vision, DiscoVision ir MCA DiscoVision kol 1983 m. formatą įsigijo „Pioneer Electronics“ ir pavadino LaserDisc.

Standartinis lazerinis diskas buvo 30 cm skersmens ir sudarytas iš dviejų vienasluoksnių aliumininių diskų apdengtų plastiku, taip pat buvo 20 ir 12 cm skersmens variantų. Lazerinį diską buvo galima paleisti iš abiejų pusių, jame tilpdavo apie 50 min. video/audio įrašo trukmės, naudojo analoginius vaizdo ir garso (iš dalies ir skaitmeninį) formatus.

Nors formatas gebėjo atvaizduoti aukštesnės kokybės vaizdus nei jo konkurentai, VHS ir Betamax sistemos, nebuvo populiarus Šiaurės Amerikoje bei Europoje.

Tai kompaktinių diskų ir DVD pirmtakas.

Taip pat skaitykite

• VHS
• Betamax
• Blu-ray Disc
• HD DVD

Nuorodos

• LaserDisc. Dažnai užduodami klausimai (FAQ). Archyvuota kopija 2008-10-11 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
• Lazerinių diskų istorija, terminai ir leistuvai. (angl.)