Pereiti prie turinio

Lado anklavas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Lado anklavas
Lado-enclave / Enclave de Lado

1894 – 1910
 

Valstybė Kongo Laisvosios Valstybės vėliava Kongo Laisvoji Valstybė
Administracinis centras Lado
Gyventojų 250 000 (1900)
Plotas 39 000 km²

Lado anklavas buvo Kongo Laisvosios Valstybės (Belgijos kolonijos) administracinis teritorinis vienetas dabartinės Pietų Sudano Respublikos (Centrinė Ekvatorija) ir Ugandos teritorijoje, egzistavęs 18841910 m.

Teritorija nuo seno buvo gyvenama daugiausia barių genčių, kurias Egipto chedivatas 1871 m. įjungė į Ekvatorijos provinciją. Po 1884 m. mahdistų sukilimo Sudane, Ekvatorija tapo nebekontroliuojama ir čia įsitvirtino britai. Vykdydami derybas su Belgija dėl Afrikos dalybų, britai nusprendė paskolinti didelę dalį Ekvatorijos ir Bahr al Gazalio Belgijos karaliui Leopoldui II, už tai mainais gaudami siaurą teritoriją rytiniame Konge. Ši britams buvo reikalinga tiesiant transkontinentinį geležinkelį iš Pietų Afrikos į Egiptą. Belgijos ir Britanijos sąjunga taip pat turėjo neleisti prancūzams įsitvirtinti Bahr al Gazalyje ir leisti atidaryti pietinį frontą kovojant su Sudano mahdistais.

Belgams gautosios teritorijos buvo svarbios, nes taip jie pasiekė Nilo upę. 1897 m. jie pradėjo ekspansiją į šiaurę, norėdami užimti Bahr al Gazalį. 1906 m. tarp Britanijos ir Belgijos pasirašyta nauja sutartis belgams paliko tik pietinę teritorijų dalį – Lado anklavą. Jau kitais metais belgų pajėgos išėjo iš Bahr al Gazalio.

1910 m. britai atsiėmė Lado enklavą ir jį padalino tarp dviejų šalių. Pietinė enklavo dalis tapo Ugandos protektorato dalimi, tuo tarpu šiaurinė prijungta prie Bahr al Gazalio provincijos.

Nors Lado anklavo sostinė buvo Lado gyvenvietė (netoli Džubos), komendantai (pranc. commandants) rezidavo strategiškai svarbiame Redžafe. Lado anklavas buvo pavaldus gretimam Uelės rajonui, kur rezidavo vyresnysis komendantas (pranc. Commandant Supérieur).

  • 1900–190? Gustave Renier
  • 190?-1903 Albéric Bruneel
  • 1903–1905 Henri Serexhe
  • 1905–1908 Guillaume-Léopold Olaerts
  • 1908–1909 Léon Preudhomme
  • 1909–1910 Bertrand de Meulenaere