Lašiniai
Kitos reikšmės – Lašiniai (reikšmės).
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Lašiniai – poodinis riebalų sluoksnis gyvūnų ir žmogaus organizme, susidedantys iš trigliceridų, turi daug riebalų rūgšties.
Organizme lašiniai kaupiami kaip maisto atsargos, energinės sankaupos, taip pat jie atlieka šilumos izoliacinę funkciją.
100 gramų lašinių yra apie 770 kcal, 0 g angliavandenių.
Lašiniai vartojami maistui, taip pat naudojami muilo gamybai ir kaip techninis tepalas. JAV jautienos riebalų atliekos perdirbamos į kurą. Meškų ir barsukų riebalai vartojami kaip gydomoji priemonė, audinių – kosmetikai.
Panaudojimas mityboje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maistui lašiniai vartojami švieži, kepti, rūkyti, sūdyti, troškinti, virti.
Kulinarijoje naudojami kiaulienos lašiniai. Jautienos lašiniai maistui nėra tinkami.
Sūdymui ir rūkymui dažniausiai naudojama kiaulienos poodinės nugaros ir šonų skerdenos dalys. Sūdymui dėl skonio pagerinimo naudojama nemažai prieskonių: juodųjų pipirų, česnako, lauro lapų. Pagal vengrišką receptūrą dar pridedama paprikos ir po to papildomai parūkoma.
Kulinarijoje tokie lašiniai naudojami faršo, dešrų gamybai, kaip pagardas sriuboms, troškintiems kopūstams, neriebios mėsos pagardinimui. Valgant šiuos lašinius kaip atskirą patiekalą, prieš tai reikia nupjauti odą, nuvalyti druskos ir prieskonių perteklių, supjaustyti juos plonais griežinėliais.
Šoninė – sūdyti lašiniai besisluoksniuojantys su raumeniu, angliškai vadinami bekoniena. Tokie lašiniai gaunami kiaules maitinant ir auginant specialiu būdu. Vartojami jaunų kiaulių šoninės dalys. Rūkyta bekoniena gaminama iš sūdytos.
Bekoniena naudojama daugeliui įvairių patiekalų: kiaušinienei, salotoms, sriuboms, sumuštiniams, šaltiems ir karštiems užkandžiams ir kt.
Stipriai apkepus nedidelius lašinių gabalėlius, gaunami spirgai. Kiaulienos spirgai populiarūs beveik visoje Centrinėje ir Rytinėje Europoje, taip pat klasikinis komponentas arba ir atskiras patiekalas amerikos pietuose (fried fatback, cracklins).
Spirgai patiekiami kaip pagardas ar padažas įvairiems patiekalams arba kaip atskiras patiekalas valgomas su kokiu nors garnyru. Su spirgais kepama kiaušinienė, bulvės ir kitos daržovės.
Iš lašinių tirpinami riebalai. Šie taukai vartojami daugelio šalių kulinarijoje. Prieš tirpinimą žaliava gerai išvaloma nuo nešvarumų, kraujo, mėsos atliekų. Tam ji ne mažiau 12 valandų mirkoma pasūdytame vandenyje, kelis kartus pakeičiant vandenį. Po to žaliava supjaustoma ir lydoma ant mažos ugnies kol visiškai išgaruoja vanduo. Iš besilydančios masės nuolat išimami sukepę spirgai. Kai taukai tampa skaidrūs, jie perkošiami, išpilstomi į stiklinę arba keramikinę tarą ir sandariai uždaromi. Laikomi sausoje, vėsioje patalpoje, saugomi nuo šviesos ir sąlyčio su oru taukai gali išsilaikyti ilgą laiką.
Paprastai lydyti taukai naudojami kepimui, tačiau vartojami ir kaip užkandis, pasitepus juos ant duonos. Ruošiant taukus kaip užkandį, tinka į juos įmaišyti pipirų, trinto česnako, druskos ir kitų prieskonių.