Krikštynos
Krikštynos, tradiciškai vardynos – įvedimo į krikščionių bendruomenę, šventojo vardo suteikimo kūdikiui, vaikui ar suaugusiam apeigos.[1][2]
Krikščionių praktikuojamos nuo VIII amžiaus. Grindžiamos Krikšto sakramento dogma, reikalaujama, kad krikštijamajam būtų suteikiamas vieno iš krikščionių šventųjų vardas. Krikšto sakramentą paprastai teikia vyskupas arba kunigas. XVII a. II pusėje baltų žemėse dar tebebuvo labai gyvi senosios religijos įvaizdžiai. Tik vaidilos pareigas krikštynų metu atlikdavo pribuvėja. Buvo sumišę baltų religijos ir krikščionybės papročiai.[2][1]
Vardynų senųjų apeigų, magijos elementų išliko krikštynų apeigose. Pavyzdžiui, kūdikio apeiginis maudymas.[3] Su vandens kaip prado motyvu siejasi apsiplovimo apeiga – tai žmogaus grąžinimas į pirmykštį būvį, antrasis gimimas, naujas išėjimas iš motinos įsčių.[4]
XVII a. II pusėje lietuviai krikštynas keldavo nuo kūdikio gimimo praėjus savaitei, kartais – ilgesniam laikui.[5] XX a. pirmoje pusėje vos gimę kūdikiai krikštyti gimtuvių metu.[6] Gimtuvių apeigos vėliau pritapusios prie bažnytinių krikštynų apeigų.[7]
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Krikštynos. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-03-29.
- ↑ 2,0 2,1 „Libertas Klimka. Senovinių krikštynų papročiai“. lrt.lt. 2013-12-04. Nuoroda tikrinta 2024-03-29.
- ↑ Vardynos. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-03-29.
- ↑ Мифы народов мира. Вода , С. С. Аверинцев – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
- ↑ Lietuvių krikštynų papročiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-03-29.
- ↑ Vyšniauskaitė A., Kalnius P., Paukštytė R. Lietuvių šeima ir papročiai. Vilnius: Mintis, 2008 m.
- ↑ Lietuvių gimtuvių papročiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-03-29.