Kražiai

55°36′11″š. pl. 22°41′17″r. ilg. / 55.603°š. pl. 22.688°r. ilg.

Apskritis

Šiaulių apskritis

Savivaldybė

Kelmės rajono savivaldybė

Seniūnija

Kražių seniūnija

Gyventojų

553

Vikiteka

Kražiai

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Krãžiai
Kilmininkas:	Krãžių
Naudininkas:	Krãžiams
Galininkas:	Kražiùs
Įnagininkas:	Krãžiais
Vietininkas:	Krãžiuose

Istoriniai pavadinimai

lenk. Kroże, rus. Кроже^[2]^[3]

Kražiai – miestelis Kelmės rajono savivaldybėje, 16 km į vakarus nuo Kelmės, prie kelio Kelmė–Varniai. Urbanistikos paminklas. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, veikia Kražių gimnazija, biblioteka, kraštotyros muziejus, paštas (LT-86026). Iš Kražių kolegijos išlikęs moksleivių bendrabutis (bursa; XVII a. gotikos ir renesanso bruožų), Radvilų pilies liekanos. Link Medžiokalnio veda tautodailininkų medžio skulptūrų alėja (nuo 2003 m.).

Etimologija

Miestelio vardo kilmė nėra aiški. Labiausiai tikėtina, kad tai vandenvardinis vietovardis, atsiradęs nuo Kražantės upės,^[4] bet visiškai neaišku, kodėl jis taip sutrumpėjo (tapo ne Kražančiais, bet Kražiais). Gali būti, kad anksčiau upė turėjo sinoniminį vardą – Kražė ar Kražis, nors rašytiniuose šaltiniuose tai neaptinkama.^[5]

Be to, liaudies etimologija pavadinimą sieja ir su esą čia senovėje gyvenusiu Gražiu. Pagal padavimą žiloje senovėje Kražius įkūręs didikas Gražys, kuris iškirtęs Kražantės slėnyje miško plotą ir jame pastatydinęs sodybą. Nuo jo vardo upė, tekanti pro sodybą, buvo pavadinta Kražante, o vis auganti sodybvietė – Kražiais.^[6]

Geografija

Kražiai įsikūrę Žemaičių aukštumoje, per miestelį teka dešinysis Dubysos intakas Kražantė. Plentais susisiekiama su Nemakščiais, Stulgiais, Bijotais, Kaltinėnais, Karklėnais, Užvenčiu, Pakėviu ir kitais senaisiais Žemaitijos miesteliais. Kražių šiauriniame pakraštyje yra Kražių Medžiokalnio botaninis draustinis, 0,5 km į pietus nuo miestelio gamtos paminklas – Greitiškės ąžuolas.

Medžiokalnyje ąžuole esą gyvenusi medžioklės ir miškų globėja deivė Medeinė. Po krikščionybės įvedimo ąžuolyną iškirto, o aukuro vietoje Vytautui paliepus pradėta statyti Kražių bažnyčia. Dabar miestelyje kasmet rugpjūčio mėnesį vyksta Šv. Roko atlaidai.

Istorija

Kražių žemė pirmąkart minima 1253 m. kaip Crase, gyvenvietė – 1385 m., Kražių pilis apie 1394 m., Kražių valsčius apie 1410 m. XVI a. pradžioje Ldk Vytautas Žemaičių seniūnų paskyrė Mykolą Kęsgailą, kuris rezidavo Kražiuosie ir 1416 m. pastatydino vieną pirmųjų Žemaitijoje Kražių bažnyčią, sudegusią po 60 metų. Nuo 1480 m. Kražiai vadinami miesteliu, yra 1529–1567 m. neprivilegijuotų Lietuvos miestų sąrašuose. XVI a. viduryje įsteigta pradžios mokykla. Nuo XV a. pradžios iki 1556 m. Kražius valdė Kęsgailos, po 1559 m. atiteko Radviloms. Mikalojus Radvila Juodasis 1565 m. pastatydino mūrinę pilį. Nuo 1566 m. pavieto centras, iki XVI a. pabaigos Kražiuose rinkdavosi Žemaičių bajorų seimeliai. Nuo 1570 m. (?) veikė kunigų seminarija, 1740 m. iškelta į Varnius.

XVII a. pradžioje Kražiai tapo kontrreformacijos židiniu; 1607 m. įsikūrė jėzuitų, 1639 m. – benediktinių vienuolynai. 1757–1763 m. pastatyta bažnyčia, dėl kurios 1893 m. įvyko Kražių skerdynės. 1758 m. įkurtas marijavičių vienuolynas.

1614 m. įsteigta jėzuitų Kražių kolegija – pagrindinis Žemaitijos ugdymo ir švietimo centras. Kražių kolegijos biblioteka, įsteigta 1608 m. jėzuitų misijoje, buvo viena didžiausių LDK bibliotekų. XVII a. – XVIII a. veikė Kražių mokyklos teatras; pastatyta apie 30 vaidinimų. XVIII a. pabaigoje Kražių mokykloje mokėsi keli šimtai mokinių. Kražių kolegijoje dėstė Lietuvos baroko poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus. 1817 m. kolegiją perėmė Vilniaus universitetas ir ją perorganizavo į pirmąją pasaulietinę gimnaziją Lietuvoje. 1823 m. gimnazijoje veikė anticarinė moksleivių organizacija „Juodieji broliai“. 1844 m. gimnaziją perkėlus į Kauną ir patys Kražiai neteko buvusios reikšmės.^[7]

XVII a. viduryje ir XVIII a. pradžioje Kražiai nukentėjo per karus. 1667 m. Kražių paviete buvo 249 bajorų dūmai.^[8] 1765 m. buvo 64 smuklės, 1790 m. – 160 sodybų. 1780 m. Kražiai gavo dviejų turgų ir trijų prekymečių privilegiją. 1780 m., 1807 m., 1845 m. ir 1847 m. miestelis degė.

1779 m. Kražiuose vyko Žemaitijos žydų suvažiavimas. 1863 m. Kražių vikaras Vladislovas Dembskis organizavo sukilėlius apylinkėse, Kražių bažnyčioje skaitė sukilėlių manifestą, ragino dėtis prie sukilėlių, nepaklusti Rusijos imperijos valdžiai. Draudžiamąją lietuvių kalba spaudą apylinkėse platino V. Čižauskas ir kiti knygnešiai. XIX a. pabaigoje Kražiai buvo privatus miestelis Raseinių apskrityje.^[9]

Kražių skerdynės

Pagrindinis straipsnis – Kražių skerdynės.

1893 m. caras įsakė uždaryti Kražių benediktinių vienuolyną. Gyventojai pasipriešino net atvykusiam Kauno gubernatoriui N. Klingenbergui. Kražių bažnyčios šventoriuje įvyko vietinių gyventojų katalikų susirėmimas su Rusijos caro kazokais iš Varnių, pasibaigęs 9 tikinčiųjų mirtimi, 54 sužeidimais, ir 150 žmonių įkalinimu. Visgi vietiniai žmonės laimėjo kovą prieš bažnyčios uždarymą, o Kražių skerdynių įvykis atkreipė pasaulio dėmesį į Lietuvą ir sušvelnino Rusijos caro antikatalikišką politiką, kartu žadindamas ir lietuvišką tautinę savimonę. Dar ir dabar sakoma, kad bažnyčioje išlikęs suolas, menantis kraupius skerdynių įvykius – esą prie jo kazokai buvo pririšę arklius, kai įjojo bažnyčion.

1803–1950 m. Kražiai buvo valsčiaus, vėliau – apylinkės centras, Kražių kolūkio centrinė gyvenvietė. 1937 m. atidaryta biblioteka. 1941 m. liepos-rugsėjo mėn. Kuprės miške ir Pamedžiokalnio kaime vokiečių okupacinės administracijos nurodymu sušaudyta apie 350 Kražių gyventojų žydų. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Birutės rinktinės partizanai.

Sovietmečiu buvo Kražių kolūkio centrinė gyvenvietė. 1993 m. patvirtintas Kražių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1410–1535 m.	Kražių valsčiaus centras	Žemaitijos seniūnijos centras
1535–1795 m.		Žemaitijos seniūnija
1803–1947 m.		Raseinių apskritis
1947–1950 m.		Kelmės apskritis
1950–1995 m.	Kražių apylinkės centras	Kelmės rajonas
1995–	Kražių seniūnijos centras	Kelmės rajono savivaldybė

Architektūra

Miestelio planas mišrus. Yra 3 aikštės. Sakralinių pastatų ansamblis:

Vėlyvojo baroko Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, pastatyta 1763 m., architektas Tomas Žebrauskas, baigė amatininkas Treceris. Bažnyčioje yra vertingas barokinis altorius su skulptūromis (XVIII a. antra pusė) ir paveikslas „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“ su aptaisas, ornamentuotas kryžius, medinis suolas (visi XIX a.).
Šventoriaus tvora su vartais, XVIII a. vidurys.
Akmens mūro Šv. Roko koplyčia, XIX a. vidurys, yra paveikslas „Šv. Jurgis“ (XVIII a. antra pusė), medinė Jono Nepomuko skulptūra (XIX a.).
Akmens mūro senųjų Kražių kapinių koplyčia, XIX a. vidurys.
Renesansinis dviaukštis kolegijos pastatas – bursa; manoma, pastatyta 1693 m.^[10] vienintelis išlikęs mokyklos ansamblio pastatas.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2021 m.

1841 m.

1865 m.*^[3]

1895 m.*^[2]

1897 m.^sur.

1902 m.^[11]

1923 m.^sur.^[12]

1959 m.^sur.^[13]

1970 m.^sur.^[14]

502

1 450

3 375

1 761

1 795

1 613

998

927

1978 m.^[15]

1979 m.^sur.^[16]

1985 m.^[17]

1989 m.^sur.^[18]

2001 m.^sur.^[19]

2011 m.^sur.^[20]

2021 m.^sur.^[21]

-

925

959

899

896

784

603

553

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Mykolas Kęsgaila Valimantaitis (~1380–1251), žemaičių seniūnas
Stanislovas Kęsgaila (1520–1554), LDK didikas, valstybės veikėjas
Albertas Kojelavičius-Vijūkas (1609–1677), istorikas, mokytojavęs Kražiuose
Dionizas Poška (1764–1830), rašytojas mokėsi Kražių gimnazijoje
Simonas Stanevičius (1799–1848), rašytojas mokėsi Kražių gimnazijoje
Jacob Joseph (1840–1902), Lietuvos ir JAV rabinas
Moses S. Margolies (1851–1936), Lietuvos ir JAV rabinas
Vladas Daumantas (1885–1977), diplomatas, politinis veikėjas, kolekcininkas
Tomas Bronius Dirmeikis (1910–1961), žurnalistas, redaktorius, teisininkas
Edmundas Žiauberis (1932–1985), dailininkas grafikas, spaudos darbuotojas
Henrikas Savickas (1935–2017), žurnalistas, redaktorius
Mykolas Michelbertas (g. 1939 m.), archeologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras
Vytautas Šustauskas (1945–2023), inžinierius, politikas
Virginija Bakšienė (g. 1951 m.), architektė

Galerija

Kražių bažnyčia ir parapijos namai (2012 m.)
Kražių bažnyčia (2012 m.)
Kražių kolegijos bendrabutis
Atminimo bareljefas Kražių skerdynėms
Kražių parapijos namai
Bursos kiemas
Bursos galerija
Senųjų freskų liekanos
Kražiai 1985 m.

Šaltiniai

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ ^2,0 ^2,1 Кроже. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 16А (32) : Коялович — Кулон. С.-Петербургъ, 1895., 809 psl. (rus.)
↑ ^3,0 ^3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 794 psl.
↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 101–102
↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 214
↑ Dalia Puodžiukienė, Antanas Tyla. Kražiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 743 psl.
↑ Jonas Ochmanskis. Senoji Lietuva. Vilnius: Mintis, 1996.
↑ Kroże. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 719 psl. (lenk.)
↑ Algimantas Miškinis. Kražiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 743 psl.
↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Kražiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 205 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Kražiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 153 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Algimantas Miškinis, Dalia Puodžiukienė, Antanas Tyla ir kt. Kražiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 386-387
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Kražiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 511 psl.
Algimantas Miškinis. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistinis paveldas ir jo vertybės, t. 3 kn. 1, Vilnius, 2004.
Kražių portretas: fotoalbumas (sud. Mindaugas Kavaliauskas; teksto autorius Egidijus Aleksandravičius). – Kaunas: Šviesos raštas, 2009. – 152 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8032-02-4

Nuorodos

Kražių tinklalapis
Apie Šiaulių apskrities miestus ir miestelius Archyvuota kopija 2006-09-29 iš Wayback Machine projekto.
Kražių istorija Archyvuota kopija 2006-02-03 iš Wayback Machine projekto.
Tėvų žemė Archyvuota kopija 2005-12-28 iš Wayback Machine projekto.
Kražių žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
Benediktinių vienuolynas Archyvuota kopija 2006-09-10 iš Wayback Machine projekto.
Buvęs jėzuitų vienuolynas Archyvuota kopija 2015-03-27 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės

UŽVENTIS – 22 km
Petrališkė – 5 km

Butkiškė – 6 km
KELMĖ – 17 km

Valpainiai – 5 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[ESBE-2] 2,0 ^2,1 Кроже. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 16А (32) : Коялович — Кулон. С.-Петербургъ, 1895., 809 psl. (rus.)

[GSSRI-3] 3,0 ^3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 794 psl.

[4] Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/

[5] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 101–102

[6] 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 214

[7] Dalia Puodžiukienė, Antanas Tyla. Kražiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 743 psl.

[8] Jonas Ochmanskis. Senoji Lietuva. Vilnius: Mintis, 1996.

[9] Kroże. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 719 psl. (lenk.)

[10] Algimantas Miškinis. Kražiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 743 psl.

[11] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[12] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[MLTE-13] Kražiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 205 psl.

[14] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[LTE-15] Kražiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 153 psl.

[16] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-17] Algimantas Miškinis, Dalia Puodžiukienė, Antanas Tyla ir kt. Kražiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 386-387

[18] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[19] Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[20] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[21] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]

[19]

[20]

[21]