Pereiti prie turinio

Karl Malone

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karl Malone
Asmeniniai duomenys
Gimimo data 1963 m. liepos 24 d. (61 metai)
Gimimo vieta Samerfyldas, Luiziana, JAV
Ūgis2,06 m
Svoris117 kg
PravardėPaštininkas
Klubas
Dabar žaidžia baigęs karjerą
Pozicija sunkusis krašto puolėjas
NBA naujokų birža
1985 m.13 šaukimu,
Jutos „Jazz“
Profesionalūs klubai
1985–2003 m.
2003–2004 m.		 Jutos „Jazz“
Los Andželo „Lakers“		 25
Šalies rinktinė
1992 m. ir 1996 m.Jungtinės Amerikos Valstijos JAV

Karlas Entonis Melounas (angl. Karl Anthony Malone; 1963 m. liepos 24 d. Samerfyldas, JAV) – profesionalus amerikiečių krepšininkas, žaidęs sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje. Pirmuosius 18 sezonų Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) K. Melounas atstovavo Jutos „Jazz“ krepšinio klubui, kuriame su Džonu Stoktonu sudarė vieną sėkmingiausių lygos duetų. Žaisdamas kombinaciją du prieš du, duetas tapo viena iš grėsmingiausių atakuojančių jėgų NBA dešimtajame dešimtmetyje. Didžiąją dalį taškų K. Melounas pelnė po tikslių Dž. Stoktono perdavimų. Paskutinį karjeros sezoną praleido Los Andželo „Lakers“ krepšinio klube.

Baigęs mokyklą K. Melounas įstojo į Luizianos technologijos universitetą. Per tris sezonus universiteto komandoje, jis padėjo jai pirmą kartą istorijoje patekti į NCAA turnyrą, vykusį 1984 m. 1985 m. NBA naujokų biržoje 13 šaukimu buvo išrinktas Jutos „Jazz“.

Per devyniolika NBA sezonų jis surinko 36 928 taškus ir tai yra antras pagal rezultatyvumą žaidėjas NBA istorijoje, taip pat pasiekė lygos rekordą pagal pataikytų baudos metimų skaičių. K. Melounas laikomas vienu geriausių sunkiųjų krašto puolėjų per visą NBA istoriją. 1997 ir 1999 m. buvo tapęs naudingiausiu NBA žaidėju. Kiekviename savo karjeros sezone patekdavo į atkrintamasias varžybas ir tris kartus pasiekė NBA finalą (su „Jazz“ 1997 ir 1998 m., su „Lakers“ 2004 m.). K. Melounas dalyvavo 1992 ir 1996 m. olimpinėse žaidynėse, kuriose laimėjo aukso medalius. 2010 m. rugpjūčio 13 d. už nuopelnus K. Melounas buvo įtrauktas į Krepšinio šlovės muziejaus sąrašą.

Biografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karlas Melounas gimė Samerfylde (Luizianoje)[1]. K. Meluonas buvo jauniausias tarp devynių vaikų. Vaikystę praleido fermoje kartu su mama Širle. Kai jam sukako treji metai, jo tėvas, Šedrikas Hėjus, paliko šeimą ir vedė kitą moterį, o vėliau gyvenimą nutraukė savižudybe. Vaikystėje K. Melounas dažnai dirbdavo fermoje, kirto medžius, medžiojo ir žvejojo. 1975 m. jo mama ištekėjo už Edžio Ternerio. Mokėsi vietinėje Samerfyldo vidurinėje mokykloje. K. Melouno dėka, jo gimtojo miestelio, kuriame gyvena 400 žmonių, mokyklos komanda trejus metus iš eilės (nuo 1979 m. iki 1981 m.) tapo Luizianos valstijos čempionais. K. Melouno pelnytų taškų vidurkis buvo 28,3, o atkovotų kamuolių – 12,3[2][3]. Nors jam buvo siūloma mokytis Arkanzaso universitete, K. Melounas nusprendė mokytis Luizianos technologijos universitete, kuris buvo arčiau jo namų. Savo pasirinkimą jis komentavo taip: „Aš norėjau likti arčiau namų, todėl, kad aš vaikinas iš mažo miestelio, kuris nori būti šalia savo draugų ir giminių“. Antraisiais mokslo metais jis buvo priimtas į universiteto krepšinio komandą, kurioje jo treneriu tapo Endis Ruso[4]. K. Melounas išsiskyrė savo fizine jėga ir jau pirmoje treniruotėje sulaužė krepšinio lentą, o vėliau ir sporto salėje esantį treniruoklį. Debiutiniame sezone per varžybas pelnydavo vidutiniškai 20,9 taško, o jo komanda čempionatą baigė rezultatu 19-9. Antraisiais metais K. Melounas per varžybas pelnydavo vidutiniškai 18,7 taško ir atkovodavo 9,3 kamuolio[1][4]. „Bulldogs“ sezoną baigė rezultatu 26-7, tapo Pietų konferencijos čempionais ir pirmieji universiteto istorijoje pateko į NCAA turnyrą. Pirmajame ture jis atvedė komandą į pergalę prieš Fresno universitetą, o jo dėjimą iš viršaus rodė visi nacionaliniai televizijos kanalai. 1984–1985 m. sezoną Luizianos technologijos universitetas baigė rezultatu 29-3 ir tai buvo geriausias Pietų konferencijos rezultatas, kuris leido vėl patekti į NCAA turnyrą. „Bulldogs“ turnyre iškrito 1/16 finale[5]. Per trejus metus komandoje, K. Melounas kiekvienais metais patekdavo į konferencijos visų žvaigždžių komandą[4][6] ir tapo šeštuoju pagal rezultatyvumą žaidėju universiteto istorijoje[7]. Nors daugelio NBA klubų skautai patarė jam dar metams pasilikti universitete, tačiau K. Melounas nusprendė pateikti savo kandidatūrą 1985 m. NBA naujokų biržai[8].

Karjera NBA

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji metai komandoje (1985–1987 m.)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1985 m. NBA naujokų biržoje, pirmame etape, 13 šaukimu Karlą Melouną išrinko Jutos „Jazz“ klubas. Toks nedidelis pasirinkimas aiškinamas tuo, kad K. Melounas nepateko į 1984 m. JAV olimpinės rinktinės sudėtį[9], taip pat tuo, kad prieš naujokų biržą tarp klubų pasklido kabos, kad jis – niūriausias tipas[10]. Savo debiutiniame sezone, vadovaujant treneriui Frenkui Leidenui, K. Melounas per rungtynes pelnydavo vidutiniškai 14,9 taško ir atkovodavo 8,9 kamuolio, dėl to buvo išrinktas į pirmąją naujokų rinktinę ir užėmė trečią vietą „Metų naujoko“ rinkimuose[11]. 1986 m. sausio 14 d., rezultatu 105:102, jo klubas nugalėjo Hiustono „Rockets“, nutraukdamas 20-ties „Rockets“ pergalių seriją. Tose rungtynėse K. Melounas surinko 29 taškus, taip pat sugebėjo įmesti keturis baudos metimus, likus kelioms minutėms iki rungtynių pabaigos, taip išlygindamas rezultatą iki 96:96[12]. Trečią sezoną iš eilės „Jazz“ sugebėjo patekti į atkrintamasias varžybas, bet jau pirmame etape pralaimėjo Dalaso „Mavericks“ klubui. Keturiose atkrintamųjų varžybų rungtynėse K. Melounas vidutiniškai pelnydavo 20 taškų ir atkovodavo 8,9 kamuolio. Po antrojo sezono komandoje K. Melounas tapo klubo lyderiu pagal rezultatyvumo vidurkį (21,7 taško), o antrojoje sezono dalyje jis tapo rezultatyviausiu komandos nariu. Per sezoną „Jazz“ pelnė 2 pergalėmis daugiau nei prieš tai buvusiame, pateko į atkrintamasias varžybas, kuriose vėl pralaimėjo pirmajame etape[11].

Komandos lyderis (1987–1996 m.)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 1987–1988 m. sezono Karlas Melounas ir Džonas Stoktonas buvo vienas sėkmingiausių duetų lygoje: K. Melounas buvo atakos priešakyje, o Dž. Stoktonas jam asitavo. 1987–1988 m. sezone K. Melounas vidutiniškai rinko po 27,1 taško per rungtynes ir pirmą kartą buvo pakviestas į NBA Visų žvaigždžių rungtynes ir įtrauktas į antrąją Visų žvaigždžių komandą[11]. Šios visų žvaigždžių rungtynės buvo pirmosios iš keturiolikos paeiliui vykusių rungtynių, kuriuose žaidė K. Melounas. Pirmose savo rungtynėse K. Melounas tapo rezultatyviausiu Vakarų konferencijos žaidėju pelniusiu 22 taškus[13]. Sezono pabaigoje „Jazz“ vidurio vakarų divizione užėmė trečią vietą ir pirmajame atkrentamųjų varžybų etape įveikė Portlando „Trail Blazers“[14]. Tačiau kitame etape „Jazz“ buvo priversta nusileisti septyneriose rungtynėse tuometinei čempionei Los Andželo „Lakers“ komandai, kurioje žaidė Medžikas Džonsonas ir Kareem Abdul-Jabbar. Septintose serijos rungtynėse K. Melounas pelnė 31 tašką ir atkovojo 15 kamuolių, tačiau „Lakers“ laimėjo rezultatu 109:98. Per 11 atkrintamųjų rungtynių K. Melounas vidutiniškai rinko po 29,7 taško ir atkovodavo po 11,8 kamuolio[11].

1988 m. tarpsezoniu K. Melounas su „Jazz“ pasirašė 10 metų sutartį, kurios suma 18 mln. JAV dolerių[13]. Gruodį prie komandos prisijungė naujas treneris – Džeris Sloanas, o buvęs treneris Frenkas Leidenas tapo klubo prezidentu[15]. 1988–1989 m. sezone K. Melounas vidutiniškai rinko po 29,1 taško ir tai buvo antras rezultatas čempionate (geresnis buvo tik Maiklas Džordanas), taip pat atkovojo 10,7 kamuolio – ketvirtas lygoje[16]. NBA Visų žvaigždžių rungtynėse jis pelnė 28 taškus ir atkovojo 9 kamuolius bei atliko 3 rezultatyvius perdavimus, tapdamas naudingiausiu rungtynių žaidėju. „Jazz“ čempionatą baigė rezultatu 51-31, tačiau atkrentamąsias rungtynes baigė pirmame etape. Dėl savo sėkmės K. Melounas pirmą kartą savo karjeroje pateko į pirmąją visų žvaigždžių rinktinę[11].

1989–1990 m. sezone K. Melounas dar labiau padidino savo rezultatyvumą, pelnydamas vidutiniškai po 31 tašką ir atkovodamas 11,1 kamuolio[11]. 1990 m. sausio 27 d. K. Melounas turėjo rezultatyviausias savo karjeros rungtynes, pelnydamas 61 tašką, o jo klubas rezultatu 144:96 įveikė Milvokio „Bucks“[17]. Rungtynių metu jis pataikė 21 iš 26 metimų žaidimo metu, taip pat realizavo 19 iš 23 baudų metimų[18]. Šis rodiklis buvo geriausias „Jazz“ klubui nuo klubo persikėlimo iš Naujojo Orleano. Nors K. Melounas vėl buvo išrinktas Visų žvaigždžių rungtynėms, bet dėl kulkšnies traumos jis buvo priverstas jas praleisti. K. Malounas buvo rezultatyviausias klubo žaidėjas per paskutines 24 iš 26 sezono rungtynių ir kelis kartus pelnė daugiau nei 45 taškus. „Jazz“ sezoną baigė 55–27. Atkrintamosiose varžybose jo komanda penkis mačus pralaimėjo Finikso „Suns“. K. Melounas vidutiniškai rinko po 25,2 taško ir atkovojo 10,2 kamuolio. Antrą sezoną iš eilės jis buvo antras rezultatyviausias žaidėjas lygoje[11].

1990–1991 m. sezonas „Jazz“ prasidėjo ne itin gerai – rezultatu 7–8, tačiau sausio ir vasario laikotarpiu tapo 21–9. Visų žvaigždžių rungtynėse K. Melounas pelnė 16 taškų ir atkovojo 11 kamuolių, o reguliariajame sezone vidutiniškai rinko po 29 taškus ir atkovojo 11,8 kamuolio. Jis tapo vienu iš keturių „Jazz“ žaidėjų, kurie sezono pabaigoje vidutiniškai atliko dvigubus dublius per rungtynes (Džefas Melounas, Džonas Stoktonas ir Tarlas Beilis taip pat atliko dvigubus dublius). Atkrintamosiose varžybose „Jazz“ per keturias rungtynes įveikė „Suns“, tačiau antrajame ture pralaimėjo „Trail Blazers“. K. Melounas buvo išrinktas į NBA Visų žvaigždžių komandą trečią kartą iš eilės[11]. Kaip ir ankstesniais sezonais, K. Melounas tapo antras pagal rezultatyvumą lygoje, vidutiniškai pelnydamas 28 taškus per rungtynes[11]. Penkiose sezono rungtynėse jis pelnė daugiau nei 40 taškų. Nepaisant savo sėkmės ir pasiekimų, K. Melounas dažnai prasiženginėjo prieš varžovus. 1991 m. gruodžio 14 d. rungtynėse prieš Detroito „Pistons“ K. Melounas prasižengė alkūne prieš Aiziją Tomą. Dėl to A. Tomui žaizda buvo susiūta daugiau nei 40 siūlių, o NBA K. Melouną nušalino vienerioms varžyboms (be jokio apmokėjimo) ir paskyrė jam 10 000 JAV dolerių baudą[19]. 1991–1992 m. sezonas buvo „Jazz“ lūžio taškas. Pirmą kartą savo istorijoje klubas sugebėjo patekti į Vakarų konferencijos finalą, kur per šešias rungtynes vėl pralaimėjo „Trail Blazers“[20].

Kamuolys, kuoriuo K. Melounas pelnė 20 000-ąjį karjeros tašką

Dešimtajame dešimtmetyje K. Melounas ir toliau demonstravo gerą žaidimą, vidutiniškai per rungtynes pelnė 25 taškus ir atkovojo apie 10 kamuolių[21]. Po 1992 m. olimpinių žaidynių, kuriose jis padėjo nacionalinei rinktinei iškovoti aukso medalius, K. Melounas ėmė kalbėti prieš Medžiką Džonsoną. M. Džonsonas, 1991 m. baigęs krepšininko karjerą ir kuriam neseniai diagnozuotas ŽIV, siekė grįžti į NBA. Nepaisant olimpinės rinktinės ir Los Andželo „Lakers“ žaidėjų palaikymo, K. Melounas buvo prieš jo sugrįžimą, dėl kurio NBA buvo pristatyta įvesti daugybę atsargumo priemonių[22]. 1993 m. vasario 4 d. rungtynėse prieš „Lakers“ K. Melounas pelnė 16 000-ąjį tašką per savo karjerą. Tais pačiais metais jis ir komandos draugas Dž. Stoktonas pasidalino Visų žvaigždžių rungtynių naudingiausio žaidėjo titulą. Pergalingame Vakarams žaidime, kurio rezultatas 135:132, K Melounas pelnė 28 taškus ir atkovojo 10 kamuolių[11].

1993–1994 m. sezone K. Melounas žaidė visose 82 sezono rungtynėse ir padėjo klubui vėl patekti į Vakarų konferencijos finalą. Devintajame savo NBA sezone jis tapo rezultatyviausiu komandos žaidėju (25,2), atkovotų kamuolių (11,5) ir blokuotų metimų (126) lyderiu. Jo pataikymo procentas buvo 49,7 %, o viso sezono metu žaidė 3329 minutes – antrasis rezultatas lygoje po Latrelo Sprivelo, kuris žaidė 3533 minutes[11]. 1994 m. kovo 29 d. K. Melounas pasiekė savo atkovotų kamuolių rekordą – 23 atkovoti kamuoliai per rungtynes, tačiau tai nepadėjo „Jazz“ klubui, kuris nusileido „Golden State Warriors“ klubui rezultatu 116:113. K. Melounas pataikė tik 8 iš 29 metimų, o po rungtynių taip pakomentavo savo žaidimą: „Mano atkovotų kamuolių nebus rytojaus antraštėse… Rytojaus antraštės bus apie tai, kiek lengvų metimų aš nepataikiau“[23]. Konferencijos finale „Jazz“ per penkias rungtynes pralaimėjo būsimajai čempionei Hiustono „Rockets“[11]. Nepaisant didelio K. Melouno rezultatyvumo ir gero Dž. Stoktono žaidimo, „Jazz“ niekaip negalėjo pasipriešinti „Rockets“ centrui Akymui Olaidžuvonui[24].

1994–1995 m. sezone Jutos „Jazz“ komanda pirmą kartą savo istorijoje laimėjo 60 rungtynių. Klubas taip pat laimėjo 15 rungtynių iš eilės išvykoje ir tai geriausias pasiekimas per visą klubo istoriją ir antras lygoje. K. Melounas, surinkęs 26,7 taško per rungtynes, tapo ketvirtu rezultatyviausiu žaidėju. 1995 m. sausio 20 d. jis tapo 19 žaidėju NBA istorijoje, surinkusiu 20 000 taškų. Atkrintamosiose varžybose „Jazz“ vėl pralaimėjo „Rockets“, šįkart pirmajame etape[11]. 1996 m. sausio 13 d. K. Melounas pratęsė sutartį su „Jazz“[21]. 1995–1996 m. sezone K. Melounas kartu su klubu pateko į konferencijos finalą, kur susitiko su Sietlo „SuperSonics“. Pralaimėdami seriją 3-1 „Jazz“ sugebėjo išlyginti rezultatą, tačiau pralaimėjo lemiamose rungtynėse ir nepateko į NBA finalą[25].

Patekimas į NBA finalą (1996–1998 m.)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grįžęs iš 1996 m. olimpinių žaidynių, kuriose Karlas Melounas iškovojo antrąjį aukso medalį, dvejus metus iš eilės vedė Jutos „Jazz“ į NBA finalą. 1996–1997 m. sezone „Jazz“ čempionatą baigė rezultatu 64–18 – tai geriausias rezultatas klubo istorijoje[4][26]. Už pasiekimus K. Melounas gavo naudingiausio žaidėjo titulą. Atkrintamosiose varžybose „Jazz“ įveikė Los Andželo „Clippers“, tada Los Andželo „Lakers“ ir konferencijos finale, kuriame žaidė Akymas Olaidžuvonas, Čarlesas Barklis ir Klaidas Dreksleris, susitiko su Hiustono „Rockets“. „Jazz“ per šešias rungtynes įveikė „Rockets“ ir pirmą kartą istorijoje pateko į NBA finalą kartu su Čikagos „Bulls“, kurioje žaidė Maiklas Džordanas. Pirmuosius dvejus mačus „United Center“ arenoje laimėjo „Bulls“. Pirmosiose varžybose K. Melounas prametė abu baudos metimus iki varžybų pabaigos likus 9,2 sek. ir esant lygiam rezultatui. Tuo pasinaudojo „Bulls“, kuri po M. Džordano metimo laimėjo varžybas. Antrose rungtynėse K. Melounas pataikė tik 6 iš 20 metimų ir surinko 20 taškų. Finalo rungtynėms persikėlus į „Delta Center“ areną, „Jazz“ laimėjo du kartus iš eilės, o K. Melounas pelnė 37 ir 23 taškus. Ketvirtosiose varžybose „Jazz“ pergalę pasiekė taikliu K. Melouno metimu paskutinėmis sekundėmis. „Bulls“ laimėjo likusias dvejas rungtynes ir iškovojo lygos čempionų titulą[25][27].

Kitą sezoną „Jazz“ vėl dominavo Vakarų konferencijoje ir čempionatą baigė 62-20 – geriausiu rezultatu lygoje. K. Melounas vidutiniškai rinko po 27 taškus per rungtynes ir tik nedaug atsiliko nuo M. Džordano – pretendento į naudingiausio žaidėjo titulą. Atkrintamosiose varžybose „Jazz“ nugalėjo „Rockets“, „Spurs“ ir „Lakers“ klubus ir antrą kartą iš eilės pateko į finalą, kur vėl susitiko su „Bulls“. Šį kartą pirmąsias varžybas „Jazz“ laimėjo rezultatu 88:85, o K. Melounas pelnė 21 tašką. Tokį žemą rezultatyvumą lėmė tai, kad „Bulls“ žaidėjai Denisas Rodmanas ir Skotis Pipenas atidžiai stebėjo „Jazz“ puolėją. Penktose serijos rungtynėse K. Melounas pelnė 39 taškus, o tai leido jo komandai Čikagoje iškovoti pergalę 83-81. Šiose varžybose K. Melounas pataikė 17 iš 27 metimų, atkovojo 9 kamuolius, atliko 5 rezultatyvius perdavimus ir perėmė 1 kamuolį. Daugiausia jo metimų buvo atlikti iš vidutinio nuotolio šuolyje su apsisukimu[28].

Šeštosios serijos rungtynės vyko „Jazz“ namų „Delta Center“ arenoje. „Bulls“ pirmavo serijoje 3-2 ir buvo per žingsnį nuo pergalės[29]. Rungtynėse K. Melounas pelnė 31 tašką ir atkovojo 11 kamuolių. Nepaisant to, kad „Jazz“ po pirmų dviejų kėlinių pirmavo 49:45, o po trečiojo kėlinio – 66:61, komanda paskutiniame kėlinyje prarado savo pranašumą ir pralaimėjo[30]. Likus 18,9 sekundės iki varžybų pabaigos „Jazz“ pirmavo rezultatu 86:85. M. Džordanas išmušė kamuolį iš K. Melouno rankų ir išvedė „Bulls“ į priekį likus 5,2 sekundės iki varžybų pabaigos. Per likusį laiką Džonas Stoktonas nepataikė lemiamo metimo todėl „Jazz“ pralaimėjo. M. Džordano metimas šiose rungtynėse laikomas vienu „didingiausių“ jo karjeroje[31].

Paskutiniai sezonai „Jazz“ (1998–2003 m.)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl lokauto sutrumpintame 1998–1999 m. sezone Karlas Melunas antrą kartą savo karjeroje tapo naudingiausiu reguliaraus sezono žaidėju, o „Jazz“ sezoną baigė 37-13. Atkrintamosiose varžybose klubas pateko į antrąjį ratą, kur nusileido Portlando „Trail Blazers“ komandai. Laimėjusi pirmąsias varžybas „Jazz“ pralaimėjo kitas tris. Penktosiose varžybose, laimėję rezultatu 88:71, „Jazz“ sugebėjo sumažinti skirtumą. Rungtynėse abiejų komandų žaidėjai išsiskyrė kietu žaidimu, daugybe techninių pražangų, smūgiais alkūne ir žodiniais susirėmimais. Viename iš epizodų K. Melounas alkūne stipriai smūgiavo Brajanui Grantui (kaip ir pirmosiose serijos varžybose, už tai tada jam buvo skirta 10 000 JAV dolerių bauda). Rungtynių pabaigoje B. Grantas gavo dar keletą techninių pražangų už grubų žaidimą ir pašaipas K. Melouno atžvilgiu. Dėl to Portlando „Trail Blazers“ treneris ėmė emocingai apeliuoto į teisėjus, už tai jis buvo pašalintas iš aikštelės[32]. Nepaisant ne itin gero komandos žaidimo, per pastaruosius keturis sezonus K. Melounas vidutiniškai pelnė po 25,5, 23,2, 22,4 ir 20,6 taško[1]. 2000 m. balandžio 22 d. K. Melounas tapo vyriausiu žaidėju, pelniusiu 50 ar daugiau taškų atkrintamosiose varžybose, pasiekdamas klubo rekordą[33], o 2002–2003 m. sezone jis surinko 36 374 taškus ir tapo antru rezultatyviausiu žaidėju per visą NBA istoriją, aplenkdamas Viltą Čiamberlainą. Sezono pabaigoje jis tapo laisvuoju agentu, o jo ilgametis klubo draugas Džonas Stoktonas, su kuriuo jie žaidė kartu nuo 1984 m. ir laikomi vienu geriausių puolančiųjų duetų lygoje, pabaigė karjerą[34]. Džeriui Sloanui vadovaujant „Jazz“, K. Melounas ir jo komanda beveik kiekvieną sezoną iškovojo daugiau nei 50 pergalių ir reguliariai patekdavo į atkrintamąsias varžybas[35]. Per 18 metų komandoje K. Melounas pasiekė klubo žaistų minučių, pelnytų taškų, taiklių baudų metimų ir atkovotų kamuolių rekordus, taip pat tapo antruoju klube pagal perimtų kamuolių, rezultatyvių perdavimų ir žaistų rungtynių skaičių[36].

Los Andželo „Lakers“ (2003–2004 m.)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2003 m. Karlas Melounas sutiko sumažinti savo atlyginimą nuo 16 iki 1 mln. JAV dolerių ir perėjo žaisti į Los Andželo „Lakers“, tikėdamasis su jais laimėti čempiono titulą – vienintelį pasiekimą, kurio jis taip ir nepasiekė per savo karjerą[37]. Sudėtyje turėdamas keturias krepšinio žvaigždes – Šakilą Onilą, Kobę Brajantą, Garį Peitoną ir Karlą Melouną, klubas sezoną baigė rezultatu 56-26 ir iškovojo Ramiojo vandenyno diviziono čempionų titulą. Dėl kelio traumos, reguliariajame sezone K. Melounas žaidė tik 42 rungtynes. Atkrintamosiose varžybose „Lakers“ pateko į finalą, kur po penkių varžybų pralaimėjo Detroito „Pistons“. Finalinėje serijoje K. Melounas vėl susižeidė dešinę koją ir buvo priverstas žaisti pirmas 4 rungtynes traumuotas, bei praleisti penktąsias, kaip paaiškėjo, paskutines serijos rungtynes[38].

Karjeros pabaiga (2004–2005 m.)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po 2003–2004 m. sezono K. Melounas tapo laisvuoju agentu. Dėl kelio operacijos 2004 m. vasarą ir asmeninių nesutarimų su komandos lyderiu Kobe Brajantu jis nepasirašė naujos sutarties su „Lakers“. 2004 m. gruodžio mėn. Niujorko „Knicks“ susidomėjo 41 metų puolėju, tačiau sandoris taip ir neįvyko[39]. 2005 m. vasario mėn., prieš NBA Visų žvaigždžių varžybas, K. Melouno agentas atskleidė, kad jo klientas gali pasirašyti sutartį su San Antonijaus „Spurs“ klubu[40]. 2005 m. vasario 13 d. spaudos konferencijoje „Delta Center“, Jutos „Jazz“ namų arenoje, K. Melounas oficialiai paskelbė apie savo 19 metų žaidėjo karjeros pabaigą[41].

Pasirodymas nacionalinėje rinktinėje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių „FIBA“ leido profesionaliems krepšininkams žaisti savo nacionalinėse rinktinėse. JAV krepšinio fedaracija, formuojanti Amerikos nacionalinę rinktinę, pradėjo formuoti sudėtį ir 1991 m. rugsėjo 21 d. paskelbė dešimties krepšininkų, atrinktų dalyvavimui Amerikos čempionate, pavardes. K. Melounas tapo vienu iš „Svajonių komandos“ narių[42].

„Svajonių komanda“ Amerikos čempionate debiutavo 1992 m. birželio 28 d. Portlande vykusiame olimpiniame atrankos turnyre. Pirmajame žaidime JAV rinktinė nugalėjo Kubą rezultatu 136:57. Pelnę dar keturias pergales, 1992 m. liepos 5 d. amerikiečiai turnyro finale nugalėjo Venesuelos nacionalinę rinktinę rezultatu 127:80 ir iškovojo aukso medalius. K. Melounas buvo antras pagal rezultatyvumą ir atkovotus kamuolius, vidutiniškai rinkdamas po 14,8 taško ir atkovodamas po 5,8 kamuolio[43]. Po pergalės prieš Venesuelos rinktinę Oregono nacionalinė gvardija suteikė K. Melounui garbės nario vardą[44].

1992 m. olimpinėse žaidynėse JAV rinktinė vėl nepatyrė nė vieno pralaimėjimo, priešininkus įveikusi daugiau nei 43 taškais. K. Melounas vėl tapo vienu geriausių komandos žaidėjų – trečias pagal rezultatyvumą ir pasidalino pirmą vietą su Medžiku Džonsonu pagal atkovotus kamuolius[45]. 1996 m. olimpinėse žaidynėse JAV komanda vėl iškovojo 8 pergales ir nepatyrė nepralaimėjimų. K. Melounas vidutiniškai rinko po 8,4 taško ir atkovojo po 4,5 kamuolio bei iškovojo antrąjį aukso medalį[46].

2010 m. 1992 metų JAV rinktinė buvo įtraukta į Krepšinio šlovės muziejų[47].

Už aikštelės ribų

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
K. Melounas amerikiečių bazėje Afganistane

Pasibaigus krepšininko karjerai, Karlas Melounas pradėjo verslą. Jam priklauso automobilių salonas „Karl Malone Toyota“ esantis netoli Solt Leik Sičio[48] ir medienos ruošos įmonė Luizianoje. 2008 m., po uragano „Katrina“, jis su savo darbuotojais ir įranga keliavo į Paskagulą, kurioje padėjo vietos gyventojams išvalyti griuvėsius[49]. 2007 m. gegužės 31 d. K. Melounas užėmė krepšinio reklamos direktoriaus ir fizinio pasirengimo trenerio asistento pareigas savo alma mater, Luizianos technologijos universitete. Jis taip pat paaukojo 350 000 JAV dolerių. Luizianos „Tech Bulldogs“ „Thomas Assembly Center“ namų arenoje, už 300 000 JAV dolerių buvo paklotas naujas parketas, toks pats kaip NBA arenose. Už pagalbą universiteto administracija krepšinio aikštę pavadino jo garbei (angl. Karl Malone Court)[50]. Dar 50 000 JAV dolerių atiteko universiteto tinklinio programai[51]. Jis taip pat paaukojo 100 000 JAV dolerių universiteto treniruočių salei, o taip pat nupirko uniformas bei batus savo gimtosios mokyklos krepšinio komandoms. 1997 m. K. Melounas kartu su žmona įkūrė Karlo Melouno fondą, kuris užsiima pagalba vaikams, o taip pat paaukojo 200 000 JAV dolerių Navahų indėnams. 1998 m. jis gavo Henrio Aibos vardo premiją, kuri skiriama sportininkams, kurie padeda kitiems[52][53].

Asmeninis gyvenimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990 m. gruodžio 24 d. K. Melounas vedė Kei Kinsli[54], „Miss Idaho USA 1988“ grožio konkurso nugalėtoją. Pora susilaukė keturių vaikų: dukters Kedės (gim. 1991 m.)[55], dukters Kailės (gim. 1992 m.), sūnaus Karlo jaunesniojo (g. 1995 m.) ir dukters Kerlės (g. 1998 m.)[54]. Karlas jaunesnysis žaidžia kairiuoju vidurio puolėju Rastono (Luiziana) vidurinės mokyklos futbolo komandoje „Cedar Creek“[56]. K. Melounas su šeima gyvena Rastone, Luizianos valstijoje[57].

1998 m. dvi Samerfyldo gyventojos pateikė ieškinį prieš K. Melouną, teigdamos, kad jis yra jų vaikų tėvas. Buvusi K. Melouno draugė Bonita Ford baigusi vidurinę mokyklą susilaukė nuo jo dvynukių Derelės ir Šerilės Ford, o Glorija Bel sulaukusi 13 metų amžiaus pagimdė sūnų Demetresą Belą (K. Melounas tuo metu buvo universiteto antrakursis)[58][59].

Laikraštis „Tribune“ patvirtino, kad Glorija Bel byloje teisėjas patvirtino K. Melouno tėvystę, daugiausia remdamasis ne įrodymais, bet K. Melouno nereagavimu į ieškinį. Tačiau laikraštis taip pat peržiūrėjo bylos dokumentus, iš kurių vienas buvo kraujo tyrimas, kuris parodė, kad 99 % vaiko tėvas yra K. Melounas arba jo brolis. B. Ford atveju testai taip pat parodė didelę tikimybę, kad K. Melounas yra dvynių tėvas[60][61]. Pasak „Tribune“, K. Melounas užginčijo teismo sprendimą pagal G. Bel ieškinį, kuris privertė mokėti 125 JAV dolerius per savaitę ir kompensuoti buvusias bei būsimas medicinos išlaidas. Galiausiai ieškinys buvo išspręstas abipusiu šalių sutikimu konfidencialiomis sąlygomis. B. Ford byloje K. Melounas taip pat buvo pripažintas tėvu, kai jis atsisakė atlikti DNR tyrimą. Šis ieškinys taip pat buvo išspręstas ne teismo tvarka[60].

1998 m. rudenį K. Melounas oficialiai pripažino savo tėvytę dvyniams Fordams, o jo žmona viešai pareiškė, kad jie taps Melounų šeimos dalimi[62]. Nuo to laiko K. Melounas atkūrė santykius su dvyniais, kurie vėliau žaidė Luizianos technonlogijos universiteto krepšinio komandoje. Šerilė Ford tapo profesionalia krepšininke ir žaidė Moterų nacionalinės krepšinio asociacijos „Detroit Shock“ komandoje, o 2003 m. iškovojo WNBA čempionės titulą (K. Melounas tais metais praleido paskutinį sezoną NBA, tačiau negalėjo laimėti NBA čempionų titulo su „Lakers“) ir bronzos medalius 2006 m. Pasaulio čempionate. Su Demetresu Belu K. Melounas nepalaiko jokių santykių. Šiuo metu jis žaidžia Nacionalinėje futbolo lygoje „Philadelphia Eagles“ klube. 2008 m. „The Buffalo News“ pranešė, kad vienintelis D. Belo ir K. Melouno susitikimas įvyko baigus vidurinę mokyklą. D. Belas teigė, kad tuo metu K. Melounas jam pasakė, kad jiems „per vėlu“ kurti tėvo ir sūnaus santykius[63].

K. Melounas yra aistringas žvejys ir medžiotojas. Jis turi vasarnamį netoli Kenai upės Aliaskoje[64]. 1998 m. liepą jis su savo komandos draugais Chrisu Morisu ir Brajanu Raselu ir šeimos nariais dalyvavo keturių dienų žvejybos ture po Aliaską[65]. Jis yra JAV Nacionalinės šaulių asociacijos narys ir pasisako už piliečių teises turėti ir nešioti šaunamuosius ginklus[66].

Karjera imtynėse ir kine

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1998 m. K. Melounas ir Denisas Rodmanas dalyvavo „World Championship Wrestling“ šou „Bash at the Beach“. Rungtynėse K. Melounas kartu su savo draugu Diamondu Dalasu Peidžu susitiko prieš D. Rodmano komandą ir Halką Hoganą[67][68]. Per 23 minutes trukusią kovą du sunkieji puolėjai apsikeitė keliais paprastais griebimais ir metimais. Rungtynės buvo neigiamai įvertintos žiūrovų, kurie šaukė „nuobodu“ ir sukritikuotos apžvalgininkų[69].

K. Melounas vaidino keliuose filmuose ir serialuose. 1998 m. jis vaidino epizodiniuose vaidmenyse serialuose „Likimo kariai“ ir „Nešas Bridžas“, o 2004 m. – filmuose „Soul Plane“ ir „Po saulėlydžio“[70].

Politika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2004 m. K. Melounas prisidėjo 4000 JAV dolerių JAV prezidento Džordžo Bušo rinkimų kampanijai ir 2000 JAV dolerių Aliaskos respublikonės Lizos Merkauski, kandidatuojančiai į JAV senatą, kampanijai. 2002 m. jis prisidėjo 1000 JAV dolerių prie Jutos demokrato Džimo Metesono kampanijos[71]. 2009 m. kovą jis pasirodė „Fox News“ pokalbių laidoje „Hannity“. Jis pasisakė palaikantis Luizianos fermerius, kurie gali netekti darbo uždarius „Piligrim’s Pride“ gamyklas valstijoje[72].

Žaidėjo bruožai ir palikimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
K. Melouno ir Dž. Stoktono statulos priešais Jutos „Jazz“ namų areną

Karlas Melounas yra laikomas vienu geriausių sunkiųjų puolėjų NBA istorijoje[73]. Už efektyvų žaidimą puolime, greitį ir tikslumą jis buvo pramintas „Paštininku“ (angl. The Mailman)[13][74]. Jis dukart iškovojo naudingiausio reguliaraus sezono žaidėjo titulą, 11 kartų buvo išrinktas į Visų žvaigždžių pirmąją komandą ir tris kartus į Visų žvaigždžių gynybos rinktinę. Per 19 NBA sezonų K. Melounas sužaidė 1476 rungtynes (4-ta vieta NBA istorijoje), iš kurių 1471 žaidė startiniame penkete (NBA rekordas, po debiutinio sezono niekada nebuvo palikęs atsarginių žaidėjų suolelio), surinko 36 928 taškus (antras rezultatas istorijoje), o jo taiklumas buvo 51,6 %[1]. Toks didelis procentas yra dėl to, kad jis ir Džonas Stoktonas dažnai žaidė derinius du prieš du, jo fizinė jėga leido apžaisti daugumą puolėjų, o greitis leido atlikti greitus puolimus. K. Melounas per savo karjerą vidutiniškai atkovojo 10,1 ir perėmė 1,41 kamuolio[1]. Su komandos draugu Dž. Stoktonu K. Melounas į aikštelę žengė 1412 kartų – tai yra NBA rekordas.

Septynis sezonus K. Melounas buvo lygos lyderis pagal taiklių baudų metimų skaičių, taip pat jam priklauso daugiausiai baudų metimų NBA rekordas per savo karjerą. Jo ritualas prieš baudos metimą tapo vienu žinomiausių NBA: prieš mesdamas jis maždaug 18 sekundžių suko kamuolį rankose, kažką sau pašnibždėdamas[75]. Jo treniruotės metant baudas geriausiai atsispindi baudų pataikymo procente. Per kelis metus baudų metimo taiklumą jis sugebėjo padidinti nuo 50 %, debiutiniame sezone, iki 75 %. Kaip vienas fiziškai stipriausių NBA žaidėjų, jis taip pat pasižymėjo neįtikėtinu greičiu ir judrumu tokio dydžio žaidėjui[8]. Jis turėjo tvirtas kojas, kurios leido akimirksniu sustoti ir staigiai pakeisti judėjimo kryptį, o tai leido atsidengti ir gauti perdavimą[37]. Jis buvo fiziškai tvirtas gynėjas, gerai žaisdamas atkovojant kamuolį. K. Melounas taip pat išsiskyrė gera sveikata, per pirmuosius 13 NBA sezonų praleido tik 5 rungtynes. Net kai jam sukako 40 metų ir jis buvo vyriausias čempionato žaidėjas, jis ir toliau demonstravo aukštą žaidimo lygį, surinko trigubą dublį, visose rungtynėse pateko į startinį penketą ir aikštėje praleisdavo daugiau nei 40 minučių. Jis pats sakė: „Noriu žaisti visas 48 minutes. Nenoriu, kad kas nors išeitų vietoj Karlo Melouno“[8].

K. Melounas įtraukimo į Krepšinio šlovės muziejų ceremonijoje

K. Melounas laikomas vienu grubiausių žaidėjų. Jis užima antrą vietą NBA istorijoje pagal pražangų skaičių (4578). Po krepšiu jis įnirtingai grūmėsi alkūnėmis, dažnai smogdamas oponentams į veidą, šonkaulius ar nugarą. Kovodamas dėl naudingesnės padėties jis galėjo slapta smogti priešininkui, išprovokuodamas jį grubiai atsakyti uždirbant pražangą[76]. Vienas grubiausių jo karjeros epizodų įvyko 1991 m. gruodžio 14 d. žaidžiant prieš Detroito „Pistons“. Mėgindamas užkirsti kelią Aizėjo Tomo šuoliui, K. Melounas šuolio metu alkūne pataikė į veidą. Dėl to I. Tomui reikėjo siūti veidą virš dešinės akies 40-čia siūlių, o K. Melounas buvo nušalintas vienerioms rungtynėms ir nubaustas 10 000 JAV dolerių bauda. Nors „Pistons“ žaidėjai teigė, kad pražanga buvo apgalvota, pats K. Melounas neigė kaltinimą[77]. Dėl grubaus žaidimo jis ne kartą buvo kritikuojamas krepšininkų. Lenis Vilkensas kartą jam pasakė: „Tu esi tyčinio grubumo meistras, nesi vyras, ne tikras sunkusis puolėjas. Tu visada muši tuos, kurie yra mažesni už tave, tai tavo žaidimas… Aš tavęs negerbiu“[78]. Indianos „Pacers“ žaidėjas Čekas Personas taip pat yra sakęs, kad K. Melounas nėra „vyras“[77]. K. Melounas turi dar vieną NBA antirekordą: daugiausiai prarastų kamuolių per karjerą (4524). Nors daugelis jį laikė apsigimusiu snaiperiu, kai kurie teigė, kad jis tapo tokiu tik dėl sunkaus darbo. Todėl, neturėdamas psichologinių snaiperio savybių įtemptų rungtynių pabaigoje galėjo sudrebėti ranka. Tai atsitiko, pavyzdžiui, 1997 ir 1998 m. finalinių serijų rungtynėse, kai jis paskutinėmis minutėmis padarė daug klaidų, dėl kurių jo komanda patyrė pralaimėjimus[10]. K. Melounas nepataikė ir lemiamo metimo paskutinėmis lemiamo mačo sekundėmis 2001 m. lemiamo mačo metu su Dalaso „Mavericks“, kurį Jutos „Jazz“ pralaimėjo 83:84[79].

Jutos „Jazz“ K. Melounas žaidė 32 numeriu, o karjeros pabaigoje, 2006 m. kovo 23 d., klubas šį numerį paskelbė neliečiamu. Priešais „Jazz“ namų „Energy Solutions“ arenos įėjimą, šalia Dž. Stoktono statulos buvo pastatyta bronzinė K. Melouno statula. Skulptūrinėje kompozicijoje pavaizduotas du prieš du derinys: Dž. Stoktonas atlieka perdavimą, o K. Melounas atakuoja krepšį[80]. Persikėlęs į Los Andželo „Lakers“, K. Melounas žaidė 11-uoju numeriu (32 numeris buvo skirtas Medžikui Džonsonui ir, nors jis leido K. Melounui jį naudoti, jis atsisakė)[38].

1996 m. K. Melounas už savo pasiekimus buvo išrinktas į NBA 50-mečio Visų laikų komandą, o 2010 m. buvo įtrauktas į Krepšinio šlovės muziejų[74].

Apdovanojimai ir pasiekimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • 2010 m. įtrauktas į Krepšinio šlovės muziejų[1]
  • Olimpinis 1992 ir 1996 m. čempionas[11]
  • 1996 m. buvo išrinktas į NBA 50-mečio Visų laikų komandą[11]
  • Naudingiausias 1997 ir 1999 m. NBA sezonų žaidėjas[1]
  • 11 kartų pateko į pirmąją, antrąją ir trečiąją NBA Visų žvaigždžių rinktinę[1]
  • 14 kartų dalyvavo NBA Visų žvaigždžių rungtynėse[1]
  • Naudingiausias NBA Visų žvaigždžių rungtynių žaidėjas (1989 ir 1993 m. kartu su Dž. Stoktonu)[1]
  • 3 kartus išrinktas į NBA All-Defensive Team rinktinę[1]
  • Pataikė daugiausia baudos metimų per visą NBA istoriją[1]
  • NBA lyderis pagal atšokusių kamuolių atkovojimą gynyboje[1]
  • Užima trečiąją vietą rezultatyviausių NBA žaidėjų sąraše[1]
  • Užima 4 vietą pagal NBA žaistų rungtynių skaičių – 1476[1]
  • K. Melounas už „Jazz“ klubą žaidė 1434 rungtynėse ir tai yra antras NBA istorijoje rodiklis pagal rungtynių, žaistų viename klube, skaičių (Dž. Stoktonas „Jazz“ žaidė 1504 rungtynes)[81]
  • „IBM“ prizas už didžiausią indėlį į komandos sėkmę (1998 m.)[11]
  • Žurnalas „Slam Magazine“ K. Melouną įrašė 18 vietoje geriausių krepšininkų 50-tuke[82]
  • 2006 m. kovo 3 d. Jutos „Jazz“ klubas patvirtino Nr. 32 neliečiamu[80]
  • „Salt Lake Chamber of Commerce“ metų žaidėjas (1989 m.)[83]

Statistika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Universiteto krepšinio komanda

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sezonas Komanda GP MPG FG% 3P% FT% RPG APG SPG BPG PPG
1982–1983 Luizianos Tech Bulldogs 28 31.9 .582 .000 .623 10.3 0.4 1.9 0.7 20.9
1983–1984 Luizianos Tech Bulldogs 32 31.6 .576 .000 .682 8.8 1.3 1.6 0.7 18.8
1984–1985 Luizianos Tech Bulldogs 32 28.9 .541 .000 .571 9.0 2.3 1.5 0.5 28.9

NBA reguliarusis sezonas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sezonas Komanda GP GS MPG FG% 3P% FT% RPG APG SPG BPG PPG
1985–1986 Jutos Jazz 81 76 30.6 .496 .000 .481 8.9 2.9 1.3 0.5 14.9
1986–1987 Jutos Jazz 82 82 34.8 .512 .000 .598 10.4 1.9 1.3 0.7 21.7
1987–1988 Jutos Jazz 82 82 39.0 .520 .000 .700 12.0 2.4 1.4 0.6 27.7
1988–1989 Jutos Jazz 82 82 39.0 .519 .313 .766 10.7 2.7 1.8 0.9 29.1
1989–1990 Jutos Jazz 82 82 38.1 .562 .372 .762 11.1 2.8 1.5 0.6 31.0
1990–1991 Jutos Jazz 82 82 40.3 .527 .286 .770 11.8 3.3 1.1 1.0 29.0
1991–1992 Jutos Jazz 81 81 37.7 .526 .176 .778 11.2 3.0 1.3 0.6 28.0
1992–1993 Jutos Jazz 82 82 37.8 .552 .200 .740 11.2 3.8 1.5 1.0 27.0
1993–1994 Jutos Jazz 82 82 40.6 .497 .250 .694 11.5 4.0 1.5 1.5 25.2
1994–1995 Jutos Jazz 82 82 38.1 .536 .268 .742 10.6 3.5 1.6 1.0 26.7
1995–1996 Jutos Jazz 82 82 38.0 .519 .400 .723 9.8 4.2 1.7 0.7 25.7
1996–1997 Jutos Jazz 82 82 36.6 .550 .000 .755 9.9 4.5 1.4 0.6 27.4
1997–1998 Jutos Jazz 81 81 37.4 .530 .333 .761 10.3 3.9 1.2 0.9 27.0
1998–1999 Jutos Jazz 49 49 37.4 .493 .000 .788 9.4 4.1 1.3 0.6 23.8
1999–2000 Jutos Jazz 82 82 35.9 .509 .250 .797 9.5 3.7 1.0 0.9 25.5
2000–2001 Jutos Jazz 81 81 35.7 .498 .400 .793 8.3 4.5 1.1 0.8 23.2
2001–2002 Jutos Jazz 80 80 38.0 .454 .360 .797 8.6 4.3 1.9 0.7 22.4
2002–2003 Jutos Jazz 81 81 36.2 .462 .214 .763 7.8 4.7 1.7 0.4 20.6
2003–2004 Los Andželo Lakers 42 42 32.7 .483 .000 .747 8.7 3.9 1.2 0.5 13.2
Per karjerą 1476 1471 37.2 .516 .274 .742 10.1 3.6 1.4 0.8 25.0
Per Visų žvaigždžių rungtynes 12 8 20.3 .542 – .725 6.2 1.6 1.0 0.4 12.1

NBA atkrintamosios rungtynės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sezonas Komanda GP GS MPG FG% 3P% FT% RPG APG SPG BPG PPG
1985–1986 Jutos Jazz 4 4 36.0 .528 .000 .423 7.5 1.0 2.0 .0 21.8
1986–1987 Jutos Jazz 5 5 40.0 .420 .000 .722 9.6 1.2 2.2 .8 20.0
1987–1988 Jutos Jazz 11 11 44.9 .482 .000 .723 11.8 1.5 1.2 .6 29.7
1988–1989 Jutos Jazz 3 3 45.3 .500 .000 .813 16.3 1.3 1.0 .3 30.7
1989–1990 Jutos Jazz 5 5 40.6 .438 .000 .756 10.2 2.2 2.2 1.0 25.2
1990–1991 Jutos Jazz 9 9 42.6 .455 .000 .846 13.3 3.2 1.0 1.2 29.7
1991–1992 Jutos Jazz 16 16 43.0 .521 .000 .805 11.3 2.6 1.4 1.2 29.1
1992–1993 Jutos Jazz 5 5 43.2 .454 .500 .816 10.4 2.0 1.2 .4 24.0
1993–1994 Jutos Jazz 16 16 43.9 .467 .000 .738 12.4 3.4 1.4 .8 27.1
1994–1995 Jutos Jazz 5 5 43.2 .466 .333 .692 13.2 3.8 1.4 .4 30.2
1995–1996 Jutos Jazz 18 18 40.3 .469 .000 .574 10.3 4.4 1.9 .6 26.5
1996–1997 Jutos Jazz 20 20 40.8 .435 .500 .720 11.4 2.9 1.4 .8 26.0
1997–1998 Jutos Jazz 20 20 39.8 .471 .000 .788 10.9 3.4 1.1 1.0 26.3
1998–1999 Jutos Jazz 11 11 41.0 .417 .000 .791 11.3 4.7 1.2 .7 21.8
1999–2000 Jutos Jazz 10 10 38.6 .520 1.000 .810 8.9 3.1 .7 .7 27.2
2000–2001 Jutos Jazz 5 5 39.8 .405 .500 .796 8.8 3.4 1.0 .8 27.6
2001–2002 Jutos Jazz 4 4 40.8 .411 .000 .714 7.5 4.5 .8 .8 20.0
2002–2003 Jutos Jazz 5 5 38.2 .405 .000 .732 6.8 4.0 1.6 .4 19.6
2003–2004 Los Andželo Lakers 21 21 38.0 .450 .000 .630 8.8 3.4 1.1 .1 11.5
Per karjerą 193 193 38.0 .463 .162 .736 10.7 3.2 1.3 .7 24.7

Pagal duomenis[1][84]

Uždarbis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sezonas Komanda Uždarbis, JAV dol.[1]
1985/86 Jutos „Jazz“ 225 000
1987/88 Jutos „Jazz“ 835 000
1988/89 Jutos „Jazz“ 1 350 000
1990/91 Jutos „Jazz“ 2 260 000
1991/92 Jutos „Jazz“ 2 556 000
1992/93 Jutos „Jazz“ 2 854 000
1993/94 Jutos „Jazz“ 3 081 000
1994/95 Jutos „Jazz“ 3 378 800
1995/96 Jutos „Jazz“ 3 676 000
1996/97 Jutos „Jazz“ 4 657 000
1997/98 Jutos „Jazz“ 5 118 578
1998/99 Jutos „Jazz“ 6 142 000
1999/00 Jutos „Jazz“ 14 000 000
2000/01 Jutos „Jazz“ 15 750 000
2001/02 Jutos „Jazz“ 17 500 000
2002/03 Jutos „Jazz“ 19 250 000
2003/04 Los Andželo „Lakers“ 1 500 000
Iš viso 105 933 378

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 1,11 1,12 1,13 1,14 1,15 1,16 „Karl Malone“. Basketball-Reference.com. Suarchyvuota iš originalo 2021-01-01. Nuoroda tikrinta 2021-01-25.
  2. ↑ Dale Ratermann, 101 Little Known Facts About Karl Malone, Sports Publishing LLC, 1997, ISBN 1571671501
  3. ↑ O.K. Davis (2008 m. birželio 23 d.). „Malone Delivered During Collegiate Career“. Suarchyvuotas originalas 2016-04-01. Nuoroda tikrinta 2021-01-25.
  4. ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 Carter, Bob (2007 m. birželio 4 d.). „The Mailman always delivered“. ESPN. Suarchyvuota iš originalo 2014-02-02. Nuoroda tikrinta 2021-01-25.
  5. ↑ „1984-85 Louisiana Tech Bulldogs Statistics“. Sports-Reference.com. Suarchyvuotas originalas 2014-02-02. Nuoroda tikrinta 2021-01-25.
  6. ↑ „Malone's Impact on Louisiana Tech Basketball Extended beyond his Playing Days“. Aug. 12, 2010. Suarchyvuotas originalas 2016-03-06. Nuoroda tikrinta 2021-01-25. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  7. ↑ „Karl Malone“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-06. Nuoroda tikrinta 2021-01-25.
  8. ↑ 8,0 8,1 8,2 David L. Porter, African-American Sports Greats: A Biographical Dictionary, ABC-CLIO, 1995, 198–199 psl. ISBN 0313289875
  9. ↑ Nathan Aaseng, African-American Athletes, Infobase Publishing, 2003 m. 146–147 psl. ISBN 0816048053
  10. ↑ 10,0 10,1 Дэвид Хэлберстам (2004). Игрок на все времена: Майкл Джордан и мир, который он сотворил. p. 416. ISBN 5170232292.
  11. ↑ 11,00 11,01 11,02 11,03 11,04 11,05 11,06 11,07 11,08 11,09 11,10 11,11 11,12 11,13 11,14 11,15 „Karl Malone bio“. NBA. Suarchyvuotas originalas 2005-06-07. Nuoroda tikrinta 2021-01-25. {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2005-07-07 siūlomas (pagalba)
  12. ↑ „Rocket Streak Stopped at 20“. The New York Times. Associated Press. 1986 m. sausio 15 d. Nuoroda tikrinta 2021-01-25.
  13. ↑ 13,0 13,1 13,2 Goldaper, Sam (1988 m. gruodžio 15 d.). „Malone Becomes A Major Force“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2021-01-25.
  14. ↑ „1987-88 Utah Jazz Roster and Statistics“. basketball-reference.com. Suarchyvuota iš originalo 2020-04-22. Nuoroda tikrinta 2021-01-25.
  15. ↑ Kragthorpe, Kurt (1988 m. gruodžio 9 d.). „Layden quits as Jazz coach; Sloan steps in“. Deseret News. Suarchyvuotas originalas 2019-04-22. Nuoroda tikrinta 2021-01-25.
  16. ↑ „1988-89 NBA Season Summary: League Leaders“. basketball-reference.com. Suarchyvuota iš originalo 2021-01-01. Nuoroda tikrinta 2021-01-25.
  17. ↑ Kragthorpe, Kurt (1990 m. sausio 28 d.). „Malone score 61 - says he'll play in All-Star Game“. Deseret News. Suarchyvuotas originalas 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  18. ↑ Luhm, Steve (2010 m. rugpjūčio 23 d.). „Malone worked his way into the Hall of Fame“. Salt Lake Tribune. Suarchyvuota iš originalo 2017-12-01. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  19. ↑ „Suspension for Malone“. The New York Times. 1991 m. gruodžio 17 d. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  20. ↑ „Utah Jazz Franchise Index“. basketball-reference.com. Suarchyvuota iš originalo 2021-01-01. Nuoroda tikrinta 2021 01 26. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |access-date= (pagalba)
  21. ↑ 21,0 21,1 „Karl Malone“. NBA. Suarchyvuota iš originalo 2012-03-09. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  22. ↑ Araton, Harvey (1992 m. lapkričio 1 d.). „Johnson's Return to League Isn't Welcomed by Some“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  23. ↑ Benson, Lee (1994 m. kovo 30 d.). „This time Malone rips on Malone“. Deseret News. Suarchyvuotas originalas 2018-09-27. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  24. ↑ Rhoden, William C. (1994 m. gegužės 27 d.). „Olajuwon A Problem Without A Solution“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  25. ↑ 25,0 25,1 „Legends profile: Karl Malone“. Oct 31 2011. Suarchyvuota iš originalo 2012-06-18. Nuoroda tikrinta 2021-01-26. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  26. ↑ „1996-97 Utah Jazz Roster and Statistics“. Basketball-Reference.com. Suarchyvuota iš originalo 2020-04-23. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  27. ↑ „MJ Adds More Finals Heroics to His Legacy“. nba.com. Suarchyvuota iš originalo 2012-03-02. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  28. ↑ Hollinger, John (2010 m. birželio 11 d.). „Best single-game performances: No. 5“. ESPN. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  29. ↑ Roberts, Selena (1998 m. birželio 14 d.). „THE N.B.A. FINALS; Defeat Deferred, but Jazz Isn't Smiling Yet“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  30. ↑ Wise, Mike (1998 m. birželio 15 d.). „THE N.B.A. FINALS; A Steal, a Shot and One More Crown“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  31. ↑ Roberts, Selena (1998 m. birželio 15 d.). „THE N.B.A. FINALS; Pippen's Pain Pushes Jordan to Greatest Feat“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  32. ↑ „Blazers lose their cool“. CNN.com. Associated Press. 1999 m. gegužės 25 d. Suarchyvuota iš originalo 2012-11-04. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  33. ↑ Газета СПОРТ-ЭКСПРЕСС. НБА. Плей-офф. 1/8 финала• МЭЛОУН – 50!• ЮТА – СИЭТЛ – 1-0• Матч № 1• ЮТА – СИЭТЛ – 104:93• САН-АНТОНИО – ФИНИКС – 0-1• Матч № 1• САН-АНТОНИО – ФИНИКС – 7 …
  34. ↑ „No. 12 to reach Utah rafters Nov. 22“. ESPN. 2004 m. rugsėjo 21 d. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  35. ↑ „Legends profile: Karl Malone“. NBA. Oct 31 2011. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-02. Nuoroda tikrinta 2021-01-26. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  36. ↑ „2011-12 Media Guide“ (PDF). Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2012-03-01. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  37. ↑ 37,0 37,1 Владимир Гомельский (2007). НБА. Городец. p. 158. ISBN 978-5-9584-0165-9.
  38. ↑ 38,0 38,1 „Karl Malone Biography“. ESPN.com. Suarchyvuota iš originalo 2019-08-27. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  39. ↑ Beck, Howard (2004 m. gruodžio 10 d.). „Fairy Tale or Not, Knicks Call Malone“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  40. ↑ „If Malone Returns, It Could Be With Spurs“. The New York Times. Associated Press. 2005 m. vasario 8 d. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  41. ↑ „Malone: 'You will not see me play again'“. ESPN.com. Associated Press. 2005 m. vasario 14 d. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  42. ↑ Genessy, Jody (2010 m. rugpjūčio 14 d.). „Utah Jazz: For Karl Malone, John Stockton, Dream Team erased memories“. Deseret News. Suarchyvuotas originalas 2019-04-12. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  43. ↑ „MEN'S TOURNAMENT OF THE AMERICAS -- 1992“. Suarchyvuotas originalas 2012-11-06. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  44. ↑ „Malone Is Now a Forward in the Guard“. The New York Times. Associated Press. 1992 m. liepos 7 d. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  45. ↑ „Games of the XXVth Olympiad -- 1992“. Suarchyvuotas originalas 2012-12-19. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  46. ↑ „Games of the XXVIth Olympiad -- 1996“. Suarchyvuota iš originalo 2012-12-19. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  47. ↑ „1996 Olympic Games: Tournament for Men: 11 - Karl Malone“. FIBA. Suarchyvuota iš originalo 2020-02-10. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  48. ↑ „About Karl Malone Toyota“. Suarchyvuota iš originalo 2019-04-21. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  49. ↑ HOWARD BECK (2008 m. vasario 18 d.). „N.B.A.’s Recovery Work Draws Malone Back Home“. Suarchyvuota iš originalo 2019-01-28. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  50. ↑ „Samuel M. Thomas Assembly Center“. Suarchyvuota iš originalo 2016-11-14. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  51. ↑ „Malone joins Louisiana Tech hoop program, donates“. 2007 m. gegužės 31 d. Suarchyvuota iš originalo 2019-04-21. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  52. ↑ David L. Porter (2004). Latino and African American Athletes Today. Greenwood Publishing Group. p. 253. ISBN 0313320489.
  53. ↑ Debbie Elicksen (2003). Positive Sports: Professional Athletes and Mentoring Youth. Freelance Communications. p. 100-101. ISBN 0973023732.
  54. ↑ 54,0 54,1 Boeck, Greg (2004 m. birželio 4 d.). „L.A. wives' tales“. USA Today. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  55. ↑ „Struggling Jazz face Clips tonight“. Deseret News. 1991 m. lapkričio 9 d. Suarchyvuotas originalas 2017-09-18. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  56. ↑ „A chip off the ol' block -- sort of“. ESPN. 2011 m. balandžio 10 d. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  57. ↑ „Karl Malone“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-24. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  58. ↑ „Malone Paternity Revealed“. Philadelphia Daily News. 1998 m. liepos 23 d. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  59. ↑ Hill, Jemele (2008 m. gegužės 12 d.). „Karl Malone falls short, as a father“. Page 2. ESPN. Suarchyvuota iš originalo 2020-04-28. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
  60. ↑ 60,0 60,1 Fantin, Linda. Spirit vs. Letter of Law in Malone Paternity Suits. The Salt Lake Tribune, July 19, 1998.
  61. ↑ Fantin, Linda. Three Children Who Grew Up in the Shadow of Karl Malone; In spite of settling paternity suits, Jazz superstar never acknowledged Louisiana teens. But recently he made contact with twins; Children Claim Karl Malone Is Their Father. The Salt Lake Tribune, July 19, 1998.
  62. ↑ Siegel, Lee. Kay Malone Brings Message of Love To Families Panel; Keynote speaker enlivens conference with Mailman household anecdotes; Family The Focus at Utah Conference. The Salt Lake Tribune, November 8, 1998.
  63. ↑ Wilson, Allen. Dad Karl Malone a footnote in Demetrius Bell’s life Archyvuota kopija 2012-03-19 iš Wayback Machine projekto.. The Buffalo News, April 29, 2008. Nuoroda tikrinta 2021 01 27.
  64. ↑ „5 Minutes with Karl Malone“. Outdoor Life. 2009 m. gegužės mėn. Suarchyvuota iš originalo 2020-08-03. Nuoroda tikrinta 2021-01-27.
  65. ↑ Thomson, Linda (1998 m. liepos 19 d.). „Malone's Alaska trip delivers fish, fun“. Deseret News. Suarchyvuotas originalas 2016-12-20. Nuoroda tikrinta 2021-01-27.
  66. ↑ Michael Farber (29 November 1999). „Arms And The Mailman“. SI.com. Suarchyvuota iš originalo 2012-10-31. Nuoroda tikrinta 2021-01-27.
  67. ↑ „Malone-Rodman Wrestling Might Not Be Over in Finals“. Los Angeles Times. Associated Press. 1998 m. liepos 14 d. Suarchyvuota iš originalo 2017-03-29. Nuoroda tikrinta 2021-01-27.
  68. ↑ „Let's get ready to rumble“. CNN/SI. Associated Press. 1998 m. birželio 17 d. Suarchyvuota iš originalo 2012-11-04. Nuoroda tikrinta 2021-01-27.
  69. ↑ Powell, John (1998 m. liepos 13 d.). „Mailman doesn't deliver a win“. Canoe Inc. Suarchyvuotas originalas 2011-08-27. Nuoroda tikrinta 2021-01-27.
  70. ↑ „Karl Malone“. Suarchyvuota iš originalo 2020-05-22. Nuoroda tikrinta 2021-01-27.
  71. ↑ „Karl Malone“. Newsmeat. Suarchyvuotas originalas 2013-01-18. Nuoroda tikrinta 2021-01-27.
  72. ↑ „Karl Malone Supports Farmers, Do You?“. Fox News. 2009 m. kovo 12 d. Suarchyvuotas originalas 2012-05-31. Nuoroda tikrinta 2021-01-27.
  73. ↑ Rod Hundley, Tom McEachin (1998). Hot Rod Hundley: "You Gotta Love It, Baby". Sports Publishing LLC. p. 207. ISBN 1571672435.
  74. ↑ 74,0 74,1 „Karl Malone“. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-03. Nuoroda tikrinta 2021-01-27.
  75. ↑ Beckley Mason (14th m. vasario mėn., 2012). „Remembering the Malone free throw chant“. Suarchyvuota iš originalo 2012-06-30. Nuoroda tikrinta 2021-01-27. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  76. ↑ „Readers: Dirtiest pro players“. ESPN. Suarchyvuota iš originalo 2021-01-25. Nuoroda tikrinta 2021-01-27.
  77. ↑ 77,0 77,1 Jack McCallum (1992-Апрель-27). „Big Wheel“. Suarchyvuota iš originalo 2009-11-05. Nuoroda tikrinta 2021-01-27. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  78. ↑ „WILKINS TELLS MALONE `HOW IT IS'“. Feb. 3 1991. Suarchyvuotas originalas 2012-05-31. Nuoroda tikrinta 2021-01-27. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  79. ↑ Новости. Баскетбол – нба. СЭ: «Даллас» сотворил чудо в Солт-Лейк-Сити. Спорт-Экспресс. Новости спорта : футбол, хоккей, теннис, баскетбол, биатлон – все виды спорта на одном сайте
  80. ↑ 80,0 80,1 „Jazz Retired Malone's No. 32“. Suarchyvuota iš originalo 2011-06-04. Nuoroda tikrinta 2021-01-27.
  81. ↑ „Celebrating Reggie“. nba.com. Suarchyvuota iš originalo 2015-10-31. Nuoroda tikrinta 2021-01-27.
  82. ↑ „The New Top 50“. 19th m. birželio mėn., 2009. Suarchyvuotas originalas 2013-03-15. Nuoroda tikrinta 2021-01-27. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  83. ↑ „MALONE NAMED SPORTSPERSON OF THE YEAR“. Feb. 28 1990. Suarchyvuotas originalas 2012-05-31. Nuoroda tikrinta 2021-01-27. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  84. ↑ „Karl Malone“. sports-reference.com. Suarchyvuota iš originalo 2021-01-20. Nuoroda tikrinta 2021-01-27.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Karl Malone – vaizdinė ir garsinė medžiaga
1992 m. olimpiniai čempionai – „Svajonių komanda“
Charles Barkley | Larry Bird | Clyde Drexler | Patrick Ewing | Magic Johnson | Michael Jordan
Christian Laettner | Karl Malone | Chris Mullin | Scottie Pippen | David Robinson | John Stockton
Vyr. treneris: Chuck Daly
Ž • A • R
NBA 50
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Karl_Malone&oldid=7205897"