Karbė kalnai – Vikipedija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

14°41′ š. pl. 61°6′ v. ilg. / 14.683°š. pl. 61.100°r. ilg. / 14.683; 61.100

Pelė ugnikalniai ir miškai ir Šiaurės Martinikos pitonai
Pasaulio paveldo sąrašas

Karbė kalnai. Priešaky – Piton Bušė. Toliau Piton Lakrua ir Piton Lalma
Vieta	Prancūzija
Tipas	Gamtinis
Kriterijus	VIII, X
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1657
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	2023 m. (45-oji sesija)
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Karbė kalnai (pranc. Pitons Du Carbet) – vulkaninės kilmės masyvas Martinikos saloje. Nusidriekęs 80 km per centrinę salos dalį. Jį sudaro vienos aukščiausių Martinikos viršukalnių, tačiau aukščiausias Pelė ugnikalnis jam nepriklauso. Masyvo šlaitus dengia drėgnieji miškai.

2023 m. kalnai įregistruoti kaip dalis pasaulio paveldo objekto Pelė ugnikalniai ir miškai ir Šiaurės Martinikos pitonai.

Karbė kalnus sudaro:

Piton Lakrua (Piton Lacroix; 1196 m)
Morn Pikė (Morne Piquet, 1160 m)
Piton Dumozė (Piton Dumauzé, 1109 m)
Piton Lalma (Piton de l’Alma, 1105 m)
Piton Bušė (Piton Boucher, 1070 m)

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Prancūzijoje

Šiaurės ir vakarų	Mon Sen Mišelis (1979) · Amjeno katedra (1981) · Sen Saven sur Gartampo abatija (1983) · Reimso katedra, buvusi Šv. Remigijaus abatija ir To rūmai (1991) · Belgijos ir Prancūzijos varpinės (1999, kartu su Belgija) · Havras – Ogiusto Perė atstatytas miestas (2005) · Šiaurės-Pa de Kalė kalnakasybos regionas (2012) · Šampanės kalvos, vyndarystės vietos ir rūsiai (2015)	Prancūzijos vėliava

Vidurio	Šartro katedra (1979) · Versalio rūmai ir parkas (1979) · Fonteblo rūmai ir parkas (1981) · Paryžius, Senos pakrantės (1991) · Buržo katedra (1992) · Luaros slėnis tarp Siuli prie Luaros ir Šalono (2000) · Provenas – viduramžių mugių miestas (2001) · Didieji Europos SPA miestai (Viši) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis)

Rytų	Vezlė abatija ir kalva (1979) · Cistersų Fontenė abatija (1981) · Ark e Senano druskos gamyklos (1982) · Plas Stanislas, Plas de la Karjė ir Plas d’Aljans Nansi mieste (1983) · Strasbūras, Didžioji sala (1988) · Liono istorinės vietos (1998) · Priešistoriniai Alpių namai ant polių (2011, kartu su penkiomis kitomis valstybėmis) · Burgundijos teruarai (2015) · Šen de Pui - Limanjos sprūdžio tektoninė vietovė (2018) · Pirmojo pasaulinio karo palaidojimų ir aminties vietovės (2023, kartu su Belgija)

Pietų ir Korsika	Priešistorinės vietovės ir dekoruoti urvai Vėzerio slėnyje (1979) · Arlio romėnų ir romaniškieji paminklai (1981) · Romėnų teatras su apylinkėmis ir triumfo arka Oranže (1981) · Porto įlanka: Pianos kalankės, Džirolatos įlanka ir Skandolos gamtos rezervatas (1983) · Gardo tiltas (romėnų akvedukas) (1985) · Avinjonas: Avinjono Popiežių rūmai, vyskupų rūmai ir Avinjono tiltas (1995) · Midi kanalas (1996) · Karkasono įtvirtintas miestas (1996) · Sent Emiljono jurisdikcija (1999) · Pirėnai-Monte Perdidas (1997, kartu su Ispanija) · Bordo, Mėnulio uostas (2007) · Albi: vyskupų miestas (2010) · Kosai ir Sevenai, Viduržemio regiono agropastoralinis kultūrinis kraštovaizdis (2011) · Dekoruota Pont d'Arko ola, žinoma kaip Šoveto Pont d'Arko grota Ardeše (2014) · Nica, žiemos kurortas Žydrojoje pakrantėje (2021) · Korduano švyturys (2021) · Maison Carrée Nimo mieste (2023)

Visa šalis	Šv. Jokūbo keliai Prancūzijoje (1998) · Vaubano gynybiniai įtvirtinimai (2008) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (2016、kartu su 6 kitom valstybėmis)· Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2021, kartu su 19 kitų valstybių)

Ne Europoje	Reunjono salos Pitonai, apskritimai ir stulpai (2010) · Taputapuatea (2017, Prancūzijos Polinezija) · Prancūzijos pietų žemės ir jūros (2019) · Pelė ugnikalniai ir miškai ir Šiaurės Martinikos pitonai (2023, Martinika) · Te Henua Enata – Markizų salos (2024, Prancūzijos Polinezija)

Nematerialaus paveldo objektai