Jurgis Kunčinas
| Jurgis Kunčinas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1947 m. sausio 13 d. Alytus |
| Mirė | 2002 m. gruodžio 13 d. (55 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Rasa Kunčinienė |
| Alma mater | 1968 m. Vilniaus universitetas |
Jurgis Kunčinas (1947 m. sausio 13 d. Alytuje – 2002 m. gruodžio 13 d. Vilniuje) – poetas, eseistas, vertėjas, vienas žymiausių lietuvių prozininkų po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.
J. Kunčinas Vilniaus universitete 1964–1968 m. studijavo vokiečių filologiją. Pirmoji jo publikacija pasirodė 1968 m. Yra parašęs literatūrinės kritikos, satyrų, esė, radijo pjesių, kino scenarijų. Publikuodavo esė laikraščiuose „Lietuvos aidas“, „Valstiečių laikraštis“, „Šiaurės Atėnai“.
J. Kunčinas buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys (nuo 1989 m.), PEN centro narys (nuo 1995 m.). Žinomiausias jo romanas yra „Tūla“ (1993 m.). Už šį romaną J. Kunčinui 1993 m. paskirta Lietuvos rašytojų sąjungos premija už geriausią metų knygą. Taip pat jis yra gavęs „Nemuno“ žurnalo premijas už poeziją (1972 m.) ir prozą (1994 m.), Alytaus miesto Kultūros premiją (1996 m.), literatūrinę Vilniaus miesto premiją (1996 m. už novelių knygą „Laba diena, pone Enrike!“).
J. Kunčino kūrinių yra versta į anglų, rusų, latvių, švedų, estų, lenkų, baltarusių ir vokiečių („Blanchisserie, arba Žvėrynas–Užupis“, „Kilnojamosios Röntgeno stotys“) kalbas.
J. Kunčinas mirė ir yra palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinių Rašytojų kalnelyje, greta Ričardo Gavelio. Dalis J. Kunčino kūrinių ir vertimų išleista tik po mirties.
Kūriniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Poezija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Takas per girią (1977)
- Atidėtas rugsėjis (1984)
- Liepų ratas (1988)
- Labas, sraige, kur eini? (1989)
- Atgimimo Kryžius (1990)
- Namai be žiburių (1991)
Apsakymai, apysakos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vaizdas į mėnulį (1989)
- Laba diena, pone Enrike! (1996)
- Baltųjų sūrių naktis (1995)
- Didžiosios Žiurkės šešėlis: vieno miestelio istorijos (1996)
- Menestreliai maksi paltais (1996)
- Niekieno namai: Alytaus novelės (1999)
- Užėjau pas draugą (2003)
Romanai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Glisono kilpa (1992)
- Tūla (1993)
- Blanchisserie, arba Žvėrynas–Užupis (1997)
- Kilnojamosios Röntgeno stotys: ligos ir meilės istorija (1998)
- Kasdien į karą (2000)
- Bilė ir kiti (2002)
- Pjūti fjūūt! arba Netiesų dvaras (2004)
Kiti prozos žanrai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vainikas „soscinei“ (1989)
- Ašutai iš gyvenimo švarko: liūdnos satyros apie Gyvenimą, Politiką, Meną ir Aktualią Buitį (1998)
- Grožio niekad negana (2001)
- Laisvė yra brangi (2001)
Vertimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Iš rusų kalbos
- Levas Slavinas „Ardėnų aistros“ (1989)
- Iš vokiečių kalbos
- Ervinas Štritmateris „Mano draugė Tina Babė: trys lakštingalų istorijos“ (1981)
- Zigfridas Lencas „Cirko nutikimai“ (1981)
- „Žemės gražuolė: albanų pasakos“ (1991)
- Manfredas Kochas-Kostersitzas „400 patarimų šuns bičiuliui“ (1992)
- Hansas Falada „Girtuoklis“ (1993)
- Günter Grass „Katė ir pelė“ (1994)
- Kolma Majeris-Pušis „Tepė Tėpe, arba Stebuklų metas“ (1994)
- Leopoldas fon Zacheris-Mazochas „Venera su kailiais“ (1994)
- Günter Grass „Rupūžės kurkimai“ (1995)
- Robert Schneider „Miego brolis“ (1996)
- Thomas Brussig „Herojai kaip ir mes“ (1997)
- Elfriede Jelinek „Geidulys“ (1998)
- Hans Erich Nossack „Vėliausiai lapkritį“ (1998)
- Ernst Jünger „Afrikietiški žaidimai“ (1999)
- Heinrich Böll „Pasitraukimas iš dalinio“ (1999)
- Norbert Lechleitner „Kitaip nei tikėtasi: 100 išmintingų istorijų, kurias perskaičius, kiekviena diena tampa truputėlį laimingesnė“ (1999)
- Robert Schneider „Oreigė“ (1999)
- Gerhardas Holtzas-Baumertas „Alfonsas Bailius“ (2000)
- Benjamin Lebert „Crazy“ (2000)
- Robert Walser „Jakobas fon Guntenas“ / „Plėšikas“ (2001)
- Elias Canneti „Susižvalgymai: 1931–1937 metų gyvenimo istorija“ (2002)
- Friedrich Dürrenmatt „Labirintas: medžiagos I–III“ / „Bokšto statyba: medžiagos IV–IX“ (2002)
- Martynas Liuteris „Užstalės pokalbiai“ (2003)
- Hermann Broch „Pakerėjimas“ (2004, vertė Jurgis Kunčinas ir Teodoras Četrauskas)
Pripažinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1972 m. – žurnalo „Nemunas“ premija už poeziją;
- 1993 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos premija už geriausią metų knygą („Tūla“);
- 1994 m. – žurnalo „Nemunas“ premija už prozą;
- 1996 m. – literatūrinė Vilniaus miesto premija už novelių knygą „Laba diena, pone Enrike!“;
- 1996 m. – Alytaus miesto Kultūros premija;
- 2000 m. – „Varpų“ literatūrinė premija;
- 2003 m. – Alytaus miesto garbės piliečio vardas (po mirties);
- 2004 m. J. Kunčino vardu pavadinta Alytaus viešoji biblioteka, joje įkurta rašytojo memorialinė ekspozicija, kurioje sukaupta daug autentiškų eksponatų iš jo gyvenamosios aplinkos, rankraščių, knygų;
- 2004 m. J. Kunčino atminimui pradėtas rengti trumposios prozos festivalis „Imbiero vakarai“, festivalio dalyviams apdovanoti įkurta Jurgio Kunčino vardo premija.