Juozas Erlickas
| Juozas Erlickas | |
|---|---|
| |
| „Purpurinio vakaro“ koncerte, 2016 m. | |
| Gimė | 1953 m. kovo 3 d. Svirkančiai, Akmenės rajonas |
| Tautybė | Lietuvis |
| Pilietybė |  Lietuva
|
| Motina | Stefanija Erlickienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Vilija Niauronytė-Erlickienė[1] |
| Vaikai | Miglė, Radvilė |
| Veikla | Rašytojas, poetas, publicistas. |
| Išsilavinimas | Lituanistika |
| Alma mater | 1975 m. Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Juozas Erlickas (g. 1953 m. kovo 3 d. Svirkančiuose, Akmenės rajone) – lietuvių rašytojas, poetas, publicistas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1970 m. baigė Viekšnių vidurinę mokyklą, 1971–1975 m. studijavo lituanistiką Vilniaus universitete. Dirbo gamtos apsaugos komiteto inspektoriumi, Jaunimo teatro scenos darbininku.[2]
Nuo 1995 m. dirba laikraštyje „Lietuvos rytas“.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rašo eilėraščius, humoreskas, pjeses.
1979 m. išleido pirmąją humoreskų knygą „Kodėl?“. Jo kūrybos stiliaus savybė – apvertimas ir kontaminacija. Tragikomiška nuotaika kuriama klasikinės lietuvių literatūros metaforas vartojant tiesiogine prasme, o buities vaizdus simboliškai. Gyvenimas pokomunistinėje Lietuvoje apibūdinamas antiironiškai. Gausu dialogų, istorinių, kultūrinių asociacijų, lietuvių rašytojus stilizuojančių ir parodijuojančių citatų. Ryški absurdo poetika.[3] Jo kūrinių išversta į rusų, vokiečių, lenkų, prancūzų kalbas.
Pastatyta pjesių („Blinkuva“, 1989 m., „Pakeleivingi“, 1991 m., 1993 m.).
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kodėl?: humoreskos. – Vilnius: Vaga, 1979.
- Raštai ir kt.: humoreskos, humoristiniai eilėraščiai ir pjesės. – Vilnius: Vaga, 1987.
- Bilietas iš dangaus, arba Jono Grigo kelionė greituoju traukiniu: vasara–žiema, per pavasarį, rudenį, Zarasus ir vaikystę: eilėraščiai ne suaugusiems. – Vilnius: Vyturys, 1990.
- Gyvenimas po sniegu: pjesės. – Vilnius: Vaga, 1991.
- Žalias pareiškimas ir kiti eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1992.
- Bobutė iš Paryžiaus, arba Lakštingala Zarasuose: eilėraščiai: šimtas giesmelių. – Vilnius: Alma littera, 1995.
- Viršūnės ir kelnės, arba Tūkstantis ir viena naktis su Ezopu: recenzijos. – Vilnius: Vaga, 1995.
- Knyga. – Vilnius: Tyto alba, 1996, 1998.
- History of Lithuania: proza, eilėraščiai. – Vilnius: Tyto alba, 2000.
- Aš moku augti: eilėraščiai ne suaugusiems. – Vilnius: Tyto alba, 2003.
- Juozapas. Apreiškimai: 366. – Vilnius: Tyto alba, 2003.
- Prisimynimai: proza, eilėraščiai. – Vilnius: Tyto alba, 2004.
- Bajorų: proza. – Vilnius: Tyto alba, 2007.
- Kad būtų linksma: eilėraščiai. – Kaunas: Šviesa, 2007.
- Troleibusinės novelės; Kelionė traukiniu: apsakymai. – Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2008.
- Mano meilė stikliniais kaliošais: misterija: keturių sparnų, su aušrine ir pašvaiste: poezija, drama, proza. – Vilnius: Tyto alba, 2009.
- Ateinu su šaukštu: istorija: poezija, proza. – Vilnius: Tyto alba, 2011, 2014.
- Išeinu iš krašto: fantasmagorija: devyni ratai. – Vilnius: Tyto alba, 2013, 2015.
- Kaip išgyventi Lietuvoje?: gyvojo klasiko Juozo Erlicko ir teptuko virtuozo Vytauto Jurkūno vadovėlis. – Vilnius: Lietuvos rytas, 2015.
- Kalendorius. ‒ Vilnius: Tyto alba, 2015, 2016.
- Ar gali būti, kad ir mes gyvename mūsų laikais. – Vilnius: Tyto alba, 2019.
- Bijau varlės: eilėraščiai visam žmogaus gyvenimui. – Vilnius: Tyto alba, 2019.
- Pranašystės. – Vilnius: Tyto alba, 2019.
- Mylimieji. – Vilnius: Tyto alba, 2020.
- Pranašystės. – Vilnius: Tyto alba, 2020.[4]
- Už stiklinių lietaus grotų. – Vilnius: Tyto alba, 2023.[5]
Diskografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Juodas vienas: vaizdai, ženklai, pranašystės: albumas. – Vilnius: Tembras, 1997.
- Lėkit, baltieji!: albumas. – Vilnius: Tembras, 1998, 2004, 2005.
- Pauzė: albumas. – Vilnius: Bomba Records, 2003, 2004.
- Rytoj būsiu geras: albumas. – Vilnius, 2006.
- Ant visų kelių: albumas. – Vilnius: Bomba Records, 2008.
- Mano pasakos: vaizdo įrašas. – Vilnius: Lietuvos rytas, 2010.[4]
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1997 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija.
- 2024 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Vilija Niauronytė-Erlickienė: „Donelaitis – tai amžinas kvietimas lietuviams lavintis““. bernardinai.lt. Bernardinai.lt. 2014-02-26. Nuoroda tikrinta 2024-08-07.
- ↑ http://www.rasyk.lt/index.php/fuseaction,writers.view;id,18
- ↑ Vygantas Šiukščius. Juozas Erlickas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 554 psl.
- ↑ 4,0 4,1 Erlickas Juozas. lrs.lt. Nuoroda tikrinta 2024-02-19.
- ↑ Už stiklinių lietaus grotų - Juozas Erlickas. Vaga.lt. Nuoroda tikrinta 2024-02-19.
