Jungtinės Karalystės vėliava

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vėliava (Union Flag, Union Jack) − simetriškas raudonas kryžius su baltu apvadu tamsiai mėlyname fone su raudonai baltu Andriaus kryžiumi. Vėliavos pločio ir ilgio santykis yra 3:5 (karo laivams – 1:2). Oficiali šalies vėliava nuo 1801 m. sausio 1 d.

Ši vėliava simbolizuoja administracinę visų į Jungtinę Karalystę susijungusių šalių – Škotijos, Anglijos, Airijos (nuo 1921 m. Šiaurės Airijos) – sąjungą.

Istorija

Anglijos vėliava − Šv. Jurgio kryžius − buvo pradėta naudoti 1194 m., karaliaus Ričardo I laikais, kai Anglija, Škotija, Velsas ir Airija buvo nepriklausomos šalys.

XVI a. pr. Velsas prisijungė prie Anglijos ir tapo jos provincija, valdoma Anglijos karaliaus. Šalis pagal salos pavadinimą buvo pradėta vadinti Didžiąja Britanija. 1606 m. karaliaus įsakymu Anglijos ir Škotijos vėliavos buvo sujungtos.

1707 m., pasirašius Škotijos ir Anglijos uniją, abi šalys tapo vieninga valstybe, turinčia vieną parlamentą. Šalis buvo pavadinta Jungtine Didžiosios Britanijos karalyste, o valstybinė vėliava pradėta vadinti Jungtine vėliava (Union Flag).

1801 m. į Škotijos ir Anglijos sąjungą įsiliejus Airijai, jos vėliava − Šv. Patriko kryžius − buvo įkomponuota į jau egzistavusią Jungtinę vėliavą.

XX a. pr., reikalaujant Admiralitetui, oficialiai buvo įteisintas antrasis vėliavos pavadinimas Union Jack, nes valstybės vėliava privalo kabėti kiekvieno laivo priekyje, o laive kabinama vėliavėlė tradiciškai vadinama „jack“.