Istaksiuatlė
Istaksiuatlė | |
---|---|
Šalis | Meksika |
Aukštis | 5 230 m |
Tipas | Stratovulkanas |
Amžius | 900 000 m. |
Aktyvumas | neaktyvus |
Paskutinis išsiveržimas |
prieš 80 000 m. m. |
Koordinatės: | 19°10′0″ š. pl. 98°38′0″ v. ilg. / 19.16667°š. pl. 98.63333°r. ilg. |
Istaksiuatlė (alternatyvus tarimas Ikstaksiuatlė, isp. Iztaccíhuatl, Ixtaccíhuatl) – 5230 m virš jūros lygio iškilęs ugnikalnis Meksikoje (ties Meksiko ir Pueblos valstijų riba), trečiasis pagal aukštį šios šalies kalnas (po Orisabos, 5636 m, ir Popokatepetlio, 5426 m). Viršūnė nuolatos padengta sniego.[1]
Kalnas apie 70 m nutolęs nuo šalies sostinės Meksiko ir geru oru iš čia matomas. Turi keturias viršūnes, kurios asocijuojamos su moters kūno dalimis.
Pavadinimas nahuatlių kalba reiškia „baltoji moteris“ ir siejamas su legenda apie karį Popokatepetlį, kuris pamilo princesę Istaksiuatlę. Pastarosios tėvas, nenorėdamas vedybų, išsiuntė Popokatepetlį kariauti ir vėliau pasakė merginai, neva jos mylimasis žuvęs. Istaksiuatlė iš širdgėlos mirė. Namo grįžęs Popokatepetlis, neradęs mylimosios, taip pat mirė iš sielvarto. Dievai juodu užklojo sniegu ir pavertė kalnais.
Kasdienėje kalboje kalnas vadinamas „Ista“.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Trumpas ugnikalnio aprašymas, nuotraukos Archyvuota kopija 2008-06-16 iš Wayback Machine projekto.
- Istaksiuatlė pašto ženkluose Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 176