Investicinė bankininkystė
Investicinė bankininkystė (angl. Investment banking) – paprastai apima tarpininkavimą tarp vertybinius popierius išleidžiančių įmonių ir investuotojų. Baltijos rinkoje pagrindinės investicinės bankininkystės paslaugos yra viešas ir neviešas vertybinių popierių platinimas pirminėje rinkoje, konsultavimas įmonių įsigijimo ir susijungimo, įmonių finansų klausimais.
Tradicinės investicinių bankų veiklos sritys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tradicinės investicinių bankų veiklos sritys:[1]
Finansinis konsultavimas, įmonių finansai
- Patariama klientams (korporacijoms, instituciniams investuotojams), kaip atlikti susijungimo ir įsigijimo sandorius (angl. Mergers and Acquisitions, M&A).
- Patariama, kaip išleisti naujas akcijų emisijas, dažniausiai per pirminius viešuosius akcijų pasiūlymus (angl. Initial public offering, IPO).
Vertybinių popierių platinimas
- Išleidžiant akcijas arba obligacijas, investicinis bankas gali dalį vertybinių popierių įsigyti savo vardu ir garantuoti tam tikrą kainą rinkoje.
Prekyba vertybiniais popieriais, investicijos
- Investicinis bankas gali užsiimti nuolatine prekyba vertybiniais popieriais rinkoje, daryti investicinius sandorius savo ar kliento vardu – t. y. veikti kaip finansinio maklerio įmonė, kaip tarpininkas perkant ir parduodant akcijas, obligacijas, kitus vertybinius popierius.
- Dažnai būtina šios veiklos šakos dalis – bendrovių analizė ir vertinimas (angl. research).
- Valdomas klientų patikėtas turtas, sudaromi vertybinių popierių portfeliai privatiems ir instituciniams klientams.
2008 m. finansų krizė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įsisiūbavusi finansų krizė nupūtė visus stambiausius JAV investicinius bankus: „Goldman Sachs“, „Lehman Brothers“, „Merrill Lynch“, „Bear Stearns“, „Morgan Stanley“. „Bear Stearns“ ir „Merrill Lynch“ buvo nupirkti „JP Morgan Chase“ ir „Bank of America“ komercinių bankų, „Morgan Stanley“ ir „Goldman Sachs“ – paskubėjo pasiversti į paprastus Federalinio rezervų banko kontroliuojamus bankus, idant gautų laisvą priėjimą prie 90 dienų trumpalaikių jo paskolų. O liūdniausia bankroto dalia teko „Lehman Brothers“ bankui.[2]
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Investicinė bankininkystė Lietuvoje šiuo metu dar tik vystosi, kadangi palyginti menkai yra paplitusi investavimo kultūra, nemažai lėšų vis dar laikoma ne kredito įstaigose, šiose laikomos indėlių forma, laikantis konservatyvaus pinigų investavimo požiūrio. Investicinė bankininkystė ir jos plėtra skatina specializuotų kredito įstaigų atsiradimą. Pavyzdžiui, tokių kaip investicinis bankas, investicijų bendrovė bei kt. Tai Lietuvoje yra palyginti nauja netgi ir bankų veiklos kryptis. Lietuvoje investicinių bankų paslaugas teikia Finansų maklerio įmonės.[3]
Didžiausi bankai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didžiausi investiciniai bankai pasaulyje, pagal „Financial Times“ duomenis:[4]
| Vieta | Banko pavadinimas | Mokesčiai 2010 m., mlrd. USD |
|---|---|---|
| 1. | J.P. Morgan | $5,534 |
| 2. | Bank of America Merrill Lynch | $4,582 |
| 3. | Goldman Sachs | $4,387 |
| 4. | Morgan Stanley | $4,055 |
| 5. | Credit Suisse | $3,379 |
| 6. | Deutsche Bank | $3,287 |
| 7. | Citi | $3,239 |
| 8. | Barclays Capital | $2,864 |
| 9. | UBS | $2,614 |
| 10. | BNP Paribas | $1,434 |
Investicinės bankininkystės mokesčiai gauti už išduotas sindikuotas paskolas, atliktus įmonių susijungimo ir įsigijimo sandorius bei viešai išplatintas akcijų ir obligacijų emisijas.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Privatusis kapitalas
- Apribotos rizikos fondas
- Privačioji bankininkystė
- Vadybos konsultavimas
- Šeimos biuras
- Finansų patarėjo įmonė
- Finansų maklerio įmonė
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Stowell, David P. Investment Banks, Hedge Funds, and Private Equity (3rd leid.). ISBN 978-0-12-804723-1. OCLC 1000454382.