Horace Vernet

Horacijus Vernė (pranc. Horace Vernet, 1789–1863 m.) – XIX a. prancūzų batalinių ir orientalistinių paveikslų tapytojas, portretistas.

Biografija

Horacijus Vernė gimė 1789 m. birželio 30 d. Paryžiuje. Jo tėvas Karlas Vernė (1758−1836) buvo tapytojas, senelis iš tėvo pusės Žozefas Vernė (1714−1789) − vienas garsiausių XVIII a. prancūzų peizažistų. Horacijus Vernė iš jaunystės parodė išskirtinį talentą tapybai, buvo apmokytas tėvo. Ankstyvos vedybos 1811 m. privertė H. Vernė užsiimti įvairiausiais užsakymais, jis kūrė mados dizainus, karikatūras, portretus, tapė žirgus tėvo, o peizažus − senelio maniera. 1814 m. Napoleono karų metu jis dalyvavo Paryžiaus gynyboje būdamas vienu iš civilių. Tai vėliau atsispindėjo jo paveiksle „Kliši barjierai“ (1820). H. Vernė po Napoleono valdžios nuvertimo Prancūzijoje buvo aršus antiburbonininkas. Jį rėmė Orleano hercogas, vėliau karalius Liudvikas Pilypas. H. Vernė draugu buvo Teodoras Žeriko. Tuo metu jis sulaukė palankaus valdžios dėmesio: 1825 m. apdovanotas Garbės legiono ordinu, 1826 m. priimtas į Prancūzijos Institutą, 1829 m. paskirtas Prancūzų akademijos direktoriumi Romoje.

Po Liudviko Pilypo įžengimo į sostą 1830 m., H. Vernė sulaukė daug valstybinių užsakymų, kūrė istorinius paveikslus Versalio rūmams. Jis penkis kartus (1833, 1837, 1839−1840, 1845, 1853 m.) lankėsi Šiaurės Afrikoje, kur fiksavo prancūzų užkariavimus Alžyre ir Maroke. 1836 ir 1842−1843 m. lankėsi Rusijoje, jį rėmė caras Nikolajus I. 1854 m. dailininkas lankėsi Kryme karo metu. 1855 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje buvo pademonstruoti 24 jo paveikslai, kurie užtvirtino H. Vernė vardą, kaip garsiausio Prancūzijos dailininko. Prieš mirtį H. Vernė buvo trisdešimties dailės akademijų nariu, tačiau jau gyvenimo metu progresyvių kritikų buvo pašiepiamas už neįtikinamą realizmą, banalų stilių ir militaristinį, šovinistinį paveikslų patosą. Horacijus Vernė mirė 1863 m. sausio 17 d. Paryžiuje. Po mirties jo šlovė žymiai smuko.