Pereiti prie turinio

Groznas

Koordinatės: 43°19′00″ š. pl. 45°41′00″ r. ilg. / 43.31667°š. pl. 45.68333°r. ilg. / 43.31667; 45.68333 (Groznas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Groznas
Грозный
            
Miesto reginys
Groznas
Groznas
43°19′00″ š. pl. 45°41′00″ r. ilg. / 43.31667°š. pl. 45.68333°r. ilg. / 43.31667; 45.68333 (Groznas)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Respublika Čečėnija Čečėnija
Gyventojų (2007) 191 300
Vikiteka Groznas
Kirčiavimas Gròznas (Džochár Galà)

Groznas (rus. Грозный, iki 1869 m. Грозная (Groznaja); čeč. Соьлж-ГIала, 1998–2000 m. Джохар-ГIала) – miestas pietų Rusijoje, prie Sunžos upės; Čečėnijos respublikos sostinė.

Pirmasis Čečėnijos karas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Groznas labai nukentėjo Pirmojo Čečėnijos karo metu, kai mieste vyko intensyvūs mūšiai. Didžiausi jų vyko nuo 1994 m. gruodžio iki 1995 m. vasario. Šios kovos baigėsi tuo, kad miestą užėmė Rusijos karinės pajėgos. Didžiąją dalį miesto sunaikino Rusijos oro pajėgų reidai. Kovose dėl miesto žuvo tūkstančiai civilių ir kareivių. Didžioji dalis žuvusiųjų civilių buvo Grozne gyvenę rusai. Pasibaigus kovoms daugybė neatpažintų kūnų buvo palaidoti masinėse kapavietėse šalia miesto.

Karo nuniokotas Groznas

2007 m. buvo 191,3 tūkst. gyventojų, beveik dvigubai mažiau nei prieš 15 metų.

Šalia Grozno veikia stambiausia Rusijos armijos oro bazė Čečėnijos respublikoje. Grozno Lenino mikrorajone Rusijos kariuomenė atidarė „filtravimo stovyklą“ PAP-1, kur įtartini čečėnai buvo kankinami ir kalinami be teismo[1].

Čečėnų partizanai veikė iš netoli Grozno esančių kalnų ir sugebėjo demoralizuoti Rusijos karines pajėgas partizaninio karo veiksmais, kaip, pavyzdžiui, 1996 m. kovo mėnesį surengta Grozno ataka, kuri padėjo politiniam ir viešosios nuomonės spaudimui išvesti Rusijos karines pajėgas iš Čečėnijos. 1996 m. rugpjūtį nuo 1500 iki 3000 čečėnų kovotojų sugebėjo apsupti ir paimti į nelaisvę ištisą NVD garnizoną su 10 tūkstančių Rusijos karių. Tuo metu čečėnų kovotojai dar sugebėjo kovoti prieš Chankalos bazę. Kova baigėsi paliaubomis. Grozną vėl ėmė valdyti čečėnai. Grozno pavadinimas buvo pakeistas į Džocharą (1997 m. žuvusio pirmojo Čečėnijos prezidento garbei).

Antrasis Čečėnijos karas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tik prasidėjus karui Groznas tapo pagrindinių kovų epicentru. Mieste vykstant kariniams veiksmams ir kovoms vėl žuvo tūkstančiai kovotojų ir civilių gyventojų. Ankstyvojoje karo fazėje, 1999 m. spalio 25 dieną, Rusijos karinių oro pajėgų balistinės raketos SS-21 pataikė į perpildytą turgų ir gimdymo namus. Per šią ataką žuvo 140 žmonių, o šimtai buvo sužeisti.

Rusijos oro pajėgos bombardavo gyvenamuosius namus.

Po karo miestas buvo sparčiai atstatytas.