Pereiti prie turinio

Frans Sammut

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – išorinės nuorodos tekste, iliustracijų aprašymai ne lietuvuški
Jei galite, sutvarkykite.
Frans Sammut laiko Vassalli sudaryto maltiečių priežodžių vertimą (2006 m. gruodis)
Frans Sammut, 2010
Fedra, 1978.
Frans Sammut apie 1970 m.
Malta’s Modern National Author, Frans Sammut, and the Maltese Flag – late 1960s/early 1970s

Frans Sammut (1945 m. lapkričio 19 d. – 2011 m. gegužės 4 d., Zebudžas, Malta [1]) – maltiečių romanistas ir dalykinės literatūros rašytojas.[2]

Biografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

F. Sammut gimė Zebudže (Malta). Mokėsi Zebudžo pradinėje mokykloje, Šv. Aloyzo koledže (angl. St Aloysius' College), Šv. Mykolo mokytojų rengimo koledže (angl. St Michael’s Teacher Training College), Maltos universitete (humanitarinių mokslų bakalauras, teologijos mokslo diplomas, edukologijos mokslo magistras) ir Perudžos universitete (italų k. dėstymas negimtakalbiams).

F. Sammut pelnė pripažinimą XX a. 7-ajame dešimtmetyje, kai drauge su kitais įkūrė literatūrinio atgimimo judėjimą Moviment Qawmien Letterarju (angl. Literary Revival Movement). Vėliau dirbo Maltiečių kalbos akademijos Akkademja tal-Malti (angl. Maltese Language Academy) sekretoriumi.

2010 m. buvo išrinktas Napoleono draugijos nariu International Napoleonic Society.[3]

F. Sammut baigė karjerą dirbdamas švietimo srityje – vadovavo mokyklai, nors 1996–1998 m. buvo Maltos ministro pirmininko konsultantas kultūros klausimais. Buvo vedęs Catherine Cachia, su kuria susilaukė dviejų sūnų – Marko ir Jean-Pierre.

Kūriniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo išleista daug jo kūrinių, įskaitant bestseleriais tapusius romanus: Il-Gaġġa (Narvas), kurio pagrindu sukurtas režisieriaus Mario Philip Azzopardi, [4] filmas, Samuraj, kuris laimėjo Rothmano premiją,[1] Paceville, už kurį skirtas vyriausybės aukso medalis, [1] ir Il-Holma Maltija (Maltietiškoji svajonė), apie kurį literatūros kritikas Norbert Ellul-Vincenti rašė: „maltiečių literatūroje nėra kito tokio reikšmingo kūrinio“.[5] Buvęs ministras pirmininkas ir dramaturgas Alfred Sant laikė pastarąjį romaną F. Sammuto šedevru,[6] o britų rašytoja ir poetė Marjorie Boulton pavadino Maltietiškąją svajonę „milžinišku darbu“.[7]

Taip pat buvo išleista F. Sammuto apsakymų rinkinių: Labirint (Labirintas), Newbiet (Metų laikai) ir Ħrejjef Żminijietna (Mūsų laikų pasakojimai).

Tarp dalykinės literatūros kūrinių yra ir šie: Ir-Rivoluzzjoni Franċiża: il-Ġrajja u t-Tifsira (Prancūzijos revoliucija: istorija ir reikšmė), Bonaparti f’Malta (Bonapartas Maltoje), kurio vertimas į prancūzų kalbą (Bonaparte à Malte) išleistas 2008 m., On The Da Vinci Code (Apie Da Vinčio kodą, 2006) – tai dvikalbis (anglų ir maltiečių k.) tarptautiniu bestseleriu tapusio romano komentaras. Jis taip pat išleido Mikielo Antono Vassalli leksikoną Lexicon. M. A. Vassalli (mirė 1829 m.) laikomas maltiečių kalbos patriarchu. 2006 m. F. Sammuto išverstas Vassalli kūrinys Motti, Aforismi e Proverbii Maltesi buvo paskelbtas pavadinimu Għajdun il-Għaqal, Kliem il-Għerf u Qwiel Maltin. 2007 m. paskelbtas romano Il-Ħolma Maltija vertimas (esp. La Malta Revo), kuris atstovavo Maltai Niujorko leidyklos Mondial Books paskelbtoje klasikinių literatūros kūrinių esperanto kalba rinktinėje. 2008 m. pasirodė 5-asis romano Il-Gaġġa leidimas. 2009 m. F. Sammut pateikė revoliucingą naują seniausio rašytinio maltiečių kalbos dokumento – Pietru Caxaro poemos „Xidew il-qada“ (taip pat žinomą pavadinimu „Il-Kantilena“), interpretaciją.[8]

F. Sammut išvertė svarbių pjesių: Ž. Rasino „Fedrą“ ir Maksimo Gorkio „Dugne“, jas abi pastatytė poetas Mario Azzopardi Archyvuota kopija 2019-11-09 iš Wayback Machine projekto.[9] Manoelio teatre (Manoel Theatre).

Buvęs Maltos universiteto rektorius, filosofijos profesorius ir žymiausias Maltos intelektualas Peter Serracino Inglott yra pasakęs:

Sammuto genialumas buvo jo, tarsi juokdario volterininko, gebėjimas suteikti istoriniam charakteriui tam tikrų karnavalinių bruožų, kurie ironiškai atspindėdavo daugiau nei vien tik gyvenimo uždėtą kaukę. Skaitytojui leidžiama mėgautis išvirkščia asmenybių, apie kurias paprastai kalbama tik rimtai, puse. Jis, tarsi koks bendrininkas, šypsosi, matydamas personažų abejones, paslydimus ir išsisukinėjimus. Stilistinė pereiga nuo istorinio prie beletristinio pasakojimo, ko gera, yra didžiausias iššūkis bet kuriam vertėjui.[10]

Paskutiniai žodžiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymieji Franso Sammuto paskutiniai žodžiai buvo šie: „mano žmona ir aš turėjome vykti į Jeruzalę, tačiau atrodo, kad planai pasikeitė. Dabar vyksiu į dangiškąją Jeruzalę.“ [11]

Serracino Inglott taip atsakė į šiuos žodžius: „supratau, kad juoką keičia ašaros. "[10]

Government of Malta Literary Prize given to Frans Sammut in 1991 for the novel Paceville
Government of Malta Literary Prize given to Frans Sammut in 1995 for Il-Ħolma Maltija

Bibliografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • 1968: Labirint u Stejjer Oħra [Labirintas ir kitos apsakymai] (apsakymai) 1968
  • 1971: Il-Gaġġa [Narvas] 5 leidimai (romanas), 1971 sukurtas filmas Gaġġa [Narvas], režisierius Mario Philip Azzopardi
  • 1972: Logħba Bejn Erbgħa [Tarp keturių žmonių Žaidimas] (apysaka) 1972
  • 1975: Samuraj [Samurai] 3 leidimai (romanas) 1975
  • 1977: Kristu fil-Poeżija Maltija 1913–1973 [Kristaus maltiečių kalba Poezija 1913–1973] (nepaskelbta disertacija, Maltos universitetas)
  • 1978: Fedra (Racine)
  • 1979: Il-Qtil fi Sqaq il-Ħorr [Žmogžudystė į sąžiningas žmogus alėja] (apysaka)
  • 1979: Erwieh fil-Qiegha [Dugne] (M. Gorki)
  • 1980: Il-Proċess Vassalli [Vassalli Bandomoji] (pjesė)
  • 1982: Il-Mixja tal-Ħaddiem lejn il-Ħelsien [Darbuotojų d. į laisvę] (politinė analizė)
  • 1989: Ir-Rivoluzzjoni Franċiża: il-Ġrajja u t-Tifsira [Prancūzijos revoliucija: istorija ir reikšmė] (istorija)
  • 1991: Paceville (romanas)
  • 1992: Letteratura [Literatūra] (literatūros kritika)
  • 1994, 2012[12]: Il-Ħolma Maltija [Maltietiškoji svajonė] (romanas), išverstas į esperanto kalbą La Malta Revo ir išleistas Niujorke 2007
  • 1997: Bonaparti f’Malta [Bonapartas Maltoje] (istorija), išverstas į prancūzų k. Bonaparte à Malte, 2008
  • 1998: Newbiet [Metų laikai] (apsakymai) (Iliustracijos: Giovanni Caselli)
  • 2000: Ħrejjef Żminijietna [Mūsų laikų pasakojimai] (apsakymai) (Iliustracijos: Giovanni Caselli)
  • 2001: Dun Ġorġ: Il-Bniedem tal-Poplu [Kunigas George: žmonių žmogus] (istorinė ir religinė tema)
  • 2001: Ġrajjet Ħaż-Żebbuġ [Ħaż-Żebbuġ Istorija] (istorija) (Dun Salv Ciappara' originalo vertimas)
  • 2002: Lexicon (Mikielo Antono Vassalli originalo vertimas)
  • 2003: Għala Le għall-UE [Kodėl Nr ES] (politinė analizė)
  • 2004: Ħarsa mill-qrib lejn ħajjet San Filep u l-Kult tiegħu [Uždaryti Pažvelkite St Philip: savo gyvenimą ir į jį Devotion](istorinė ir religinė tema)
  • 2006: On The Da Vinci Code/Dwar The Da Vinci Code (literatūros kritika)
  • 2006: Għajdun il-Għaqal, Kliem il-Għerf u Qwiel Maltin [Maltos aksiomomis, citata ir Patarlių] (Mikielo Antono Vassalli originalo vertimas)
  • 2006 (2015): I Giovanniti: La Storia dei Cavalieri di Malta [The History of the Knights of Malta] (history) (Bonfirraro Editore, Italy)[13]
  • 2008: Alfred Sant: Il-Viżjoni għall-Bidla [Alfred Sant: Pokyčių viziją][14] (politinė analizė)
  • 2009: Įvadas į barono Vincenzo Azopardi žodyną, kuriame F. Sammut analizuoja Caxaro „Cantilena“ (literatūros kritika, lingvistika)

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 Attard, Elaine (05-05-2011). „Frans Sammut passes away“. The Malta Independent. Suarchyvuotas originalas 2012-01-12. Nuoroda tikrinta 05-05-2011. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= ir |date= (pagalba)
  2. ↑ Le Petit Futé, 9th Ed, 2009–2010, Paris, p. 70.
  3. ↑ http://www.napoleonicsociety.com/english/maltastory.htm
  4. ↑ Aquilina, Sandra (12 March 2007). „Portrait of the artist“ Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto., The Malta Independent. Nuoroda tikrinta 15 May 2011.
  5. ↑ Ellul Vincenti, Norbert (11 May 1994): „Vassalli’s Maltese Dream“, The Sunday Times (Malta), p. 20.
  6. ↑ Sant, Alfred (4 May 2001). „Frans Sammut: A Man of Courage“, maltastar.com. Nuoroda tikrinta 15 May 2011.
  7. ↑ Maltese works in Esperanto Archyvuota kopija 2012-01-12 iš Wayback Machine projekto., The Malta Independent, 2 September 2007. Nuoroda tikrinta 15 May 2001.
  8. ↑ New interpretation to oldest written document in Maltese Archyvuota kopija 2012-01-11 iš Wayback Machine projekto., maltamediaonline.com. Nuoroda tikrinta 15 May 2011.
  9. ↑ Azzopardi, Mario: „In Memoriam: Frans tal-Gagga u Gerusalemm l-ohra“ in In-Nazzjon 14 June 2011.
  10. ↑ 10,0 10,1 Serracino Inglott, Peter (15 May 2011). „Inheritance of icons“, The Sunday Times (Malta). Nuoroda tikrinta 25 May 2011.
  11. ↑ Sammut, Mark (15 May 2011). „Frans Sammut“, The Sunday Times (Malta). Nuoroda tikrinta 25 May 2011.
  12. ↑ http://franssammut.info/?page_id=34 Archyvuota kopija 2013-09-06 iš Wayback Machine projekto.
  13. ↑ http://www.ilsudonline.it/news/il-recupero-della-memoria-frans-sammuth-luomo-e-lautore/ Archyvuota kopija 2015-11-05 iš archive.today
  14. ↑ http://www.independent.com.mt/news.asp?newsitemid=65773 Archyvuota kopija 2012-03-15 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Frans_Sammut&oldid=7200938"