Fortunatianas Akvilėjietis
Fortunatianas (sen. gr. Φουρτουνατιανός, lot. Fortunatianus, gyveno IV a.) – Akvilėjos vyskupas, krikščionių rašytojas.
Afrikoje gimęs Fortunatianas gyveno valdant imperatoriui Konstancijui II. Fortunatianas sudarė trumpus Evangelijų paaiškinimus (komentarus), sudalytus į skyrius ir parašytus vietine šnekamąja kalba. Alegorinei Biblijos pusei skirti jo kūrinių fragmentai buvo atrasti tik XX a. – XXI a. pradžioje.[1][2][3]
Jeronimas Stridonietis 97–ajame (skirtame Fortunatianui) savo „Garsių vyrų knygos“ skyriuje apie Fortunatianą kalba kaip apie žmogų, kuris yra visuotinis Nikėjos tikėjimo išpažinimo šalininkų priešiškumo taikinys. Priešiškumo priežastys buvo šios: 355 m. imperatorius Konstancijus II sukvietė Milano susirinkimą, susirinkimui vadovavo arijonai, jie nugalėjo ir pasmerkė Afanasijų Didįjį, Nikėjos tikėjimo nuostatų vadovą; pas popiežių Liberijų buvo nusiųstas imperatoriaus pasiuntinys reikalaujant pasirašyti Susirinkimo sprendimus, tačiau popiežius Afanasijui reikalavo įstatymų numatyto teismo, į tai imperatorius pagrasino popiežių ištremti ir davė tris dienas pagalvoti; popiežius atsisakė ir buvo ištremtas Trakijon, į Verijos miestą; Liberijui esant tremtyje Fortunatianas primygtinai jį įtikinėjo prisidėti prie erezijos, prie arijonizmo.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ [1] Аллегорическое чтение Библии
- ↑ [2] Расшифровано первое толкование Библии: „Не надо читать Евангелие буквально“
- ↑ [3] Archyvuota kopija 2019-05-21 iš Wayback Machine projekto. Fortunatianus Aquileiensis. Commentary on the Gospels. P. XIII