Fesas (kepurė)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Fesas (reikšmės).

Fesas, feska (turk. fes) – raudona fetrinė nupjauto kūgio formos kepurė. Fesai pavadinti pagal Maroko miesto Feso, kuriame juos gamino, pavadinimą. Šios kepurės paplito visoje buvusioje Osmanų imperijoje, kur jas XIX a. jau dėvėjo įvairių religinių ir etninių grupių atstovai. Vėliau fesų populiarumas ėmė mažėti.

Fesas kaip karinės aprangos dalis

Fesui artimas galvos apdangalas XV–XVIII a. buvo naudotas kaip pošalmis po šalmu. Tuometiniai fesai, spėjama, buvo su pastorinimu, kad pošalmis ir šalmas geriau saugotų galvą nuo smūgių.
Taip pat ant feso vyniodavo ir turbaną.

Turkija

Raudonas fesas su mėlynu kutu buvo standartinė Turkijos kariuomenės uniforminė kepurė nuo XIX a. 5-to dešimtmečio iki 1910 m., kai buvo įvesta chaki uniforma ir tropiniai šalmai. Išimtis buvo kavalerija ir kai kurie artilerijos daliniai, dėvėję avikailio kepures su audekliniais viršumis. Albanų rekrūtai dėvėjo baltus fesus.
Pirmojo pasaulinio karo metu fesai dar buvo kai kurių Turkijos karinio jūrų laivyno rezervo dalinių uniformos dalis. Fesus kai kurie kareiviai naudojo kaip laisvalaikio kepures.

Graikija

Graikijos evzonų (lengvųjų pėstininkų rūšis) pulkai dėvėjo kepures, panašias į fesus nuo 1837 m. iki Antrojo pasaulinio karo. Dabar jos yra Graikijos prezidento sargybos paradinės uniformos dalis. Tos kepurės nėra tikros feskos, nes jos labiau primena aptemptas raudonas beretes su kutais.

Kolonijinės kariuomenės

Prancūzija

Nuo XIX a. pabaigos fesai buvo populiari uniforminė kepurė vietinės kilmės kareiviams kolonijiniuose kariuomenės daliniuoe. Prancūzijos Šiaurės Afrikos pulkai – zuavai (zouaves), tirailleurs, sipahiai (spahis) – dėvėjo plačius raudonus fesus su nuimamais skirtingų spalvų kutais.
Prancūzijos dalinių Šiaurės Afrikoje karininkai apie 1935 m. irgi nešiojo tokius pačius fesus kaip ir jų kareiviai, tik prie fesų prisegdavo atskyrio ženklus.

Italija

Italijos kolonijinės kariuomenės Libijos batalionai ir eskadronai (savarai) dėvėjo žemus raudonus fesus ant baltų aptemptų kepurių. Italijos Somalio ir Eritrėjos daliniai dėvėjo aukštus raudonus fesus su spalvotais kutais, kurių spalva priklausė nuo konkretaus dalinio.

Kitos šalys

Vokietijos askariai Rytų Afrikoje dėvėjo chaki spalvos fesus. Belgijos daliniai Konge dėvėjo didelius raudonus fesus, panašius į Prancūzijos Senegalo šaulių (Tirailleurs Senegalais) ir Portugalijos Companhias Indigenas.

Anglijos Karaliaus Afrikos šauliai (King’s African Rifles), verbuoti Rytų Afrikoje, dėvėdavo raudonus ar juodus fesus stačiais šonais, tuo tarpu Vakarų Afrikoje veikę Royal West African Frontier Force dėvėjo žemus raudonus fesus. D. Britanijos Vest Indijos pulkas dėvėjo zuaviško stiliaus uniformas su fesais iki išformavimo 1928 m.

Egipto armija iki 1950 m. dėvėjo klasikinius turkiškus fesus.

Uniforminių fesų nykimas

Fesai buvo spalvinga ir vaizdinga uniforminė kepurė, bet gana nepraktiška:

dėl ryškių spalvų kareivių galvos su fesais atrodė kaip taikiniai,
būdami mažai prastai dengė galvą nuo saulės šviesos.

Todėl Antrojo pasaulinio karo metu fesai vis labiau darėsi paradinės uniformos dalimi. Prancūzijos Vakarų Afrikos šauliai (tirailleurs) fesus su chaki spalvos apvalkalais naudojo kaip lauko kepures iki 1943 m.

Baigiantis kolonijinei epochai Afrikoje (1945–1962 m.) Prancūzijos, D. Britanijos, Belgijos, Ispanijos ir Portugalijos Afrikos daliniuose fesai liko tik paradinės uniformos dalimi. Fesus kaip kasdieninės ir kovinės uniformos dalis pakeitė plačiabrylės skrybėlės, kepės ir furažkos. Kolonijinėje policijoje tarnavę vietiniai ir toliau dėvėjo fesus.

Fesai „egzotiškose kariuomenėse“

Filipiniečių daliniai Filipinuose JAV valdymo pradžioje trumpai dėvėjo juodus fesus.

Liberijos karinės pajėgos, nors nebuvo kolonijinė kariuomenė, iki XX a. 5-ojo dešimtmečio dėvėjo fesus.

Bosnių pėstininkų daliniai Austrijoje-Vengrijoje iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos dėvėjo fesus. O hitlerinės Vokietijos 13-oji SS kalnų divizija Handschar, kurioje tarnavo bosniai, nešiojo raudonus ar pilkus fesus su Waffen SS ženklu.

Britų Indijoje du Indijos pulkai, kuriuose tarnavo asmenys ir musulmonų gyventų rajonų, dėcėjo fesus, nors dažniausiai vietiniai kareiviai, tiek musulmonai, tiek hinduistai, dėvėdavo turbanus.

Pakistano dalinys Bahawalpur Lancers iki XX a. 7-to dešimtmečio pabaigos dėvėjo žalkius fesus.

Fesai kaip reliktai

Italijos bersaljerai (bersaglieri) tebeturi fesus kai kuriuose savo uniformų komplektuose. Iš jų fesus buvo perėmę Italijos Pirmojo pasaulinio karo arditi (speciali smogiamoji šturmo kariuomenės rūšis) daliniai, iš kurių fesai perėjo į Musolinio fašistų uniformą.

Ispanijos regulares (kuriuose anksčiau tarnavo tik marokiečiai), sudarantys Ispanijos eksklavų Šiaurės Afrikos pakrantėje Seutos (Céuta) ir Melilos (Melilla) įgulas, tebeturi paradines uniformas su fesais ir baltais apsiaustais.

Mustafa Kemalis Osmanų imperijos uniforma (1906 m.)
G. Naseras neša bataliono vėliavą (Egipto armija, 1940 m.)
13-osios SS kalnų divizijos kareiviai

Fesai pasaulyje

Pietų Azijoje musulmonų aristokratai vadina fesus Rumi Topi (Rum – senas Bizantijos pavadinimas) arba Turki Topi ('turkiška kepurė'). Fesai buvo musulmonų tapatybės simbolis. Seniau Indijoje fesai simbolizavo paramą kalifatui, kuriam vadovavo Osmanų sultonas. Vėliau fesai ėmė asocijuotis su Musulmonų lyga, politine partija, kuri vėliau sukūrė Pakistaną.

Šri Lankoje fesus dažnai dėvėdavo Šri Lankos musulmonai. Dabar šios kepurės populiarumas jų tarpe sunykęs, bet fesus dar dėvi tradicinėse vestuvėse.

Indonezijoje, šalyje su didžiausiu gyventojų musulmonų skaičiumi, fesas yra vietinės kultūros dalis. Indonezijoje fesus vadina indonez. peci. Čia fesai yra juodi, labiau elipsiškos formos, kartais išsiuvinėti. Juos dažniausiai dėvi religinių apeigų metu arba valdininkai oficialiuose renginiuose.

Malaizijoje malajai irgi dėvi fesus, kurie vadinami malaj. songkok.

Po Pirmojo pasaulinio karo įkūrus Turkijos respubliką Mustafa Kemalis fesą laikė feodalizmo simboliu. todėl fesai 1925 m. buvo uždrausti. Turkus tuo metu skatino dėvėti europietiškus drabužius, tad išpopuliarėjo skrybėlės.

Egipto, Tuniso ir Maroko viešbučiuose nešikai dažnai dėvi fesus, kad viešbučiai lankytojams atrodytų patrauklesni, su vietiniu koloritu.