Pereiti prie turinio

Ervydas Čekanavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ervydas Čekanavičius (1949 m. – 2025 m. balandžio 22 d.[1][2]) – Lietuvos nusikaltėlis,[3] buvęs visuomenės ir politikos veikėjas, neretai tituluotas „garsiausiu Lietuvos pedofilu“[4] ir „pedofilų patriarchu“.[5]

Nuo 1965 m. gyveno Vilijampolėje, Kaune.[5]

Pirmą kartą į teisėsaugos akiratį už seksualinius nusikaltimus įkliuvo 1971 m.[6] Buvo kalinamas Černiachovskio griežtojo režimo psichiatrinėje ligoninėje, keliama prielaida, kad ten galėjo susipažinti su dėl politinės veiklos kalinamais disidentais.[5] Paleistas įsijungė į antisovietinį pasipriešinimą, 1979 m. rugpjūčio 23 d. kartu su žymiais lietuvių, latvių ir estų antisovietinės veiklos dalyviais pasirašė 45 pabaltijiečių memorandumą.

1989 m. – vienas iš Socialdemokratų partijos atkūrimo iniciatorių. Vėliau iš partijos pašalintas.[7] Buvo įkūręs ir įregistravęs 1990-1995 m. veikusią Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungą.[5] Manoma, kad kurį laiką galėjo rasti užtarėjų politiniuose sluoksniuose, Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime, šiems tikint E. Čekanavičiaus nekaltumu.[5]

1995 m. penkeriems metams nuteistas už vyro lytinį santykiavimą su vyru, pasinaudojant aukos bejėgiškumu, tačiau dėl amnestijos sutrumpinta iki ketverių metų.[5] 2003 m. už nepilnamečio tvirkinimą ir lytinį prievartavimą bei lytinį santykiavimą su 18 metų sulaukusiu vaikinu pasinaudojant šio bejėgiškumu dar kartą nuteistas.[5]

Paskutinį kartą nuteistas 2009 m. liepą už seksualinį trylikamečio išnaudojimą.[5]

2024 m. paleistas iš kalėjimo, kur praleido 15 metų ir 5 mėnesius.[8] Palaidotas Kauno Vainatrakio kapinėse, laidojamų vienišų žmonių zonoje.[1]