Duobagyviai
| Cnidaria | ||||
|---|---|---|---|---|
 Medūzos | ||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||
|
Duobagyviai (Cnidaria) – tikrųjų daugialąsčių (Eumetazoa) gyvūnų tipas.
Kūnas vamzdelio tipo, viename gale atviras, kitame – aklinas, sudarytas iš dviejų ląstelių sluoksnių: ektodermos ir entodermos, tarp kurių yra mezoglėja. Vidinė kūno ertmė išklota entoderma, vadinama gastraline ertme. Priekiniame jos gale atsiveria burnos anga, kuri spinduliškai apsupta čiuopiklių su dilgiosiomis ląstelėmis – knidocitais. Todėl duobagyvių kūno simetrija vadinama spinduline. Maistas pro burną patenka į gastralinę arba žarninę ertmę ir pradedamas virškinti. Maistas visiškai suvirškinamas entodermos ląstelėse, o nesuvirškinti likučiai pašalinami pro burną, nes nėra analinės ertmės.
Nervų sistema difuzinio tipo, sudaryta iš padrikai po visą kūną išsidėsčiusių nervinių ląstelių, kurios tarpusavyje jungiasi ataugomis ir sudaro nervinių ląstelių rezginį.
Dauginasi nelytiniu ir lytiniu būdu. Nelytinis dauginimosi būdas vadinamas pumpuravimusi. Po jo dažnai susidaro didelės individų kolonijos (pvz., koraliniai polipai).
Duobagyviai – vandens gyvūnai. Dažniausiai gyvena jūrose, kai kurios rūšys aptinkamos ir gėluose vandenyse. Dauguma jų sėslūs, gyvena prisitvirtinę prie vandenyje panirusių daiktų. Kai kurie, lankstydami savo kūną, sugeba lėtai judėti (pvz., hidra) arba plaukioti reaktyviniu būdu (pvz., medūzos). Koraliniai polipai turi tvirtus skeletus ir sudaro dideles kolonijas – rifus, atolus (Didysis barjerinis rifas).
Yra žinoma daugiau, kaip 11 tūkstančių duobagyvių rūšių.[1]
Pagrindinės klasės:
- Koraliniai polipai (Anthozoa)
- Kubomedūzos (Cubozoa)
- Hidragyviai (Hydrozoa)
- Hidra (Hydra vulgaris)
- Scifomedūzos (Scyphozoa)
- Jūrų plunksna (Pennatula). Taip pavadinta dėl savo panašumo į rašomąją plunksną. Atskiri organizmai-polipai gyvena kolonijomis, kurių apatinė dalis panirusi į smėlį ar dumblą. Kolonijos dažniausiai siekia iki 40 cm, retais atvejais – iki 1,5 m aukščio. Viršutinė jūrų plunksnos dalis sudaryta iš daugelio polipų, kurie gaudo praplaukiantį maistą. Kūno centre išsidėstę keturi violetiniai dauginimosi organai, o iš abiejų pusių jūrų plunksna apaugusi dilgiais nuodingais polipais. Paplitusi visur.
- Velelija (Vellela) – disko pavidalo iki 8 cm skersmens organizmas. Kūno pakraščiuose išsidėstę nuodingi čiuptuvai. Minta mažais jūriniais gyvūnais. Gali nukeliauti daugiau kaip 100 km. Plūduriuoja vandens paviršiuje, virš kurio kyšo kolonijos trikampė burė. Po audros pakrantėse gali būti iki milijono kolonijų. Gyvena visose šiltose jūrose.