Dozė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Dozė (reikšmės).

Dozė (gr. δόσις, dósis 'davinys') – preparato, naudojamo kaip vaistas ar veikiančio kaip nuodingoji medžiaga, kiekis vieno individo atžvilgiu. Arba panašiai veikiantis (gydantis ar žalojantis) spinduliuotės kiekis.

Kalbant apie vaistus tai gali būti:

• teoriškai reikalingas preparato kiekis, siekiant numatyto efekto (arba eksperimentiškai nustatytas kiekis, duodantis reikiamą efektą su tam tikra tikimybe),
• realiai individui (pacientui gydant, tiriamajam bandymuose) paskirtas preparato kiekis,
• realiai individui įvestas preparato kiekis.

Kalbant apie nuodingąsias medžiagas:

• teoriškai paskaičiuotas ar eksperimentiškai nustatytas preparato kiekis, sukelsiantis individo mirtį su tam tikra tikimybe (arba sukelsiantis tam tikros dalies individų mirtį),
• realiai individui įvestas preparato kiekis.

Vaistų dozės

Dozė – tiksliai išmatuotas ligoniui skiriamo vaisto kiekis. Dozės dydis priklauso nuo to, kaip stipriai vaistas veikia organizmą, kokiu būdu jis vartojamas, koks vartotojo amžius ir sveikatos būklė, ligos pobūdis. Dozė būna gydomoji ir toksinė. Gydomosios dozės dar skirstomos į:

• minimalias (mažiausias)
• vidutines
• maksimalias (didžiausias)
  • vienkartines
  • paros
  • kursines
  • smūgines (iškart prisotina organizmą vaistinės medžiagos)
  • palaikomąsias

Ligoniui gydyti dažniausiai vartojama vidutinė gydomoji (terapinė) vaisto dozė. Ji apskaičiuojama 20-60 metų vyrui, sveriančiam 70 kg. Jaunesniam nei 20 metų ir vyresniam nei 60 metų ligoniui vidutinė gydomoji dozė apskaičiuojama individualiai. Dozė gali būti apskaičiuota masės (gramais, centigramais, miligramais, tūrio (mililitrais) arba biologinio aktyvumo vienetais.

Vaisto dozė, sukelianti apsinuodijimą, vadinama toksine doze, sukelianti mirtį – mirtinąja (letaline) doze. Vaisto nuodingumą nusako jo veikimo platuma (intervalas tarp mažiausios ir didžiausios gydomosios dozės) ir terapinis indeksas (santykis tarp mirtinos dozės ir veiksmingos gydomosios dozės). Kuo didesnė vaisto veikimo platuma ir terapinis indeksas, tuo mažiau jis nuodingas, rečiau perdozuojamas.