Dmitrijus Algirdaitis
| Dmitrijus Algirdaitis | |
|---|---|
| Černigovo didysis kunigaikštis | |
| |
| Andrius ir Dmitrijus Algirdaičiai susitiko su rusų kariuomene prieš Kulikovo mūšį | |
| Gediminaičiai | |
| Gimė | nežinoma |
| Mirė | 1399 m. |
| Tėvas | Algirdas |
| Motina | Marija |
| Sutuoktinis (-ė) | Ana |
| Vaikai | Glebas Brianskis Ivanas Kindiras Mykolas Trubeckis Siemionas Druckis Aleksandra Drucka duktė NN |
| Briansko kunigaikštis | |
| Valdė | 1356-1379 m. |
| Pirmtakas | Michailas Aleksandrovičius |
| Įpėdinis | Romanas Michailovičius |
| Briansko kunigaikštis | |
| Valdė | 1388-1399 m. |
| Pirmtakas | Romanas Michailovičius |
| Įpėdinis | Romanas Michailovičius |
Dmitrijus Algirdaitis (g. Vitebske – m. 1399 m. prie Vorsklos upės) – Briansko kunigaikštis (kartu titulinis Černigovo didysis kunigaikštis), Gediminaitis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo pirmosios žmonos Marijos sūnus. Lietuviškas vardas nežinomas. Kad nebūtų painiojamas su broliu Dmitrijumi Kaributu, dar vadinamas Dmitrijumi Vyresniuoju.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1356 m. valdė Briansko žemę su Trubčevsku ir Starodubu. Atrėmė 1370 m. Maskvos didžiojo kunigaikščio Dmitrijaus Doniečio ir kitus puolimus. 1372 m. Dmitrijaus Doniečio ir Algirdo Liubutsko sutarties liudytojas.
Tėvui 1377 m. mirus prisidėjo prie brolio, Polocko kunigaikščio Andriaus maišto prieš jaunesnįjį brolį didijį kunigaikštį Jogailą, bet tiesiogiai su juo nekovojo. 1379 m. žiemą su šeima ir bajorais perėjo tarnauti Dmitrijui Doniečiui. Iš jo gavo valdyti Perejaslavlį (dab. Pereslavlis Zaleskis). 1380 m. vadovavo pulkui Kulikovo mūšyje.
1388 m. prisiekė Jogailai kaip Lenkijos karaliui, grįžo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir vėl valdė Brianską. Žuvo Vorsklos mūšyje.[1] Iš jo sūnaus Mykolo kilo rusų kunigaikščių Trubeckojų (Trubeckių) giminė.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Mečislovas Jučas, Algirdas Matulevičius. Dmitrijus Algirdaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 32 psl.