Pereiti prie turinio

Diego Rivera

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Diegas Rivera
Diegas Rivera su žmona Frida Kalo 1932 metais
Gimė 1886 m. gruodžio 8 d.
Gvanachuatas, Meksika
Mirė 1957 m. lapkričio 25 d. (70 metų)
Meksikas
Tautybė Meksikietis
Veikla Dailininkas
Sritis Sienų tapyba
Diego Riveros portretas, 1914 m., aut. Amedėjas Modiljanis

Diegas Rivera (isp. Diego Rivera, 1886–1957 m.) – XX a. Meksikos tapytojas monumentalistas. Meksikos monumentaliosios modernistinės sienų tapybos pradininkas ir vienas garsiausių XX a. Meksikos menininkų.

Biografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jaunystė ir karjeros pradžia

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Diegas Rivera (pilniau − Chosė Marija Diegas Rivera[1]) gimė 1886 m. gruodžio 8 d. kalnakasybos Gvachuanato mieste centrinėje Meksikoje. Jo brolis dvynys mirė po vienerių su puse metų.[2] D. Riveros bendravardis tėvas buvo vietos liberalių pažiūrų mokytojas ir vėliau mokyklų inspektorius. 1891 m. gimė D. Riveros sesuo Marija, pavadinta motinos vardu.[3] Šeima pasitraukė iš Gvachuanato į Meksiką po 6 metų nuo dailininko gimimo. D. Rivera pradėjo mokytis San Karloso akademijos vakarinėse klasėse, kai jam buvo 10 metų. 1897 m. perėjo į dieninį skyrių.[4] Jam didelį įspūdį padarė piešėjo Chosė Gvadalupės Posados piešiniai, kuriuose buvo vaizduojami eiliniai Meksikos gyventojai.[5] 1905 m. jis buvo pašalintas iš akademijos už dalyvavimą studentų riaušėse, bet vėliau reabilituotas. 1906 m. surengęs 26 darbų parodą San Karloso akademijoje laimėjo stipendiją studijoms užsienyje iš Verakruso valstijos gubernatoriaus Teodoro A. Dehesa.[6] 1906 m. gruodį D. Rivera išplaukė iš Meksikos ir jau 1907 m. atvyko į Ispaniją, 2 metus mokėsi pas Ispanijos tapytoją Eduardo Chicharro, kuris supažindino jį su Madrido menine aplinka.[7] Po to keliavo į Prancūziją, Belgiją, Olandiją ir Angliją. Jam didelį įspūdį paliko fovistų ir P. Sezano dailė. Tačiau, pasak D. Riveros, dailininkas, kuris jį labiausiai paveikė, buvo Anri Ruso.

1910 m. D. Rivera grįžo į Meksiką ir eksponavo 40 savo paveikslų, iš kurių 6 nupirko Meksikos prezidento Porfirio Diaz žmona ir keletą kitų − Meksikos dailės akademija. Kitais metais Porfirio Diaz buvo nuverstas iš prezidento posto revoliucijos metu, bet D. Rivera to nelaukė ir išvyko atgal į Europą, apsigyveno Paryžiuje. Jo draugais buvo Amedėjas Modiljanis, Pablas Pikasas ir kt.; rusų tapytojai (D. Riveros dvi pirmosios meilužės buvo rusės). Paryžiuje D. Rivera pradėjo garsėti ne vien dėl savo dailės, kiek dėl galingo stoto ir didelio apetito. Nuo 1913 m. dailininkas dirbo kubistine maniera, artima R. Delonė tapybai. 1914 m. įvyko D. Riberos personalinė paroda Berthe Weill galerijoje Paryžiuje.[8] Pirmojo pasaulinio karo metu dailininkas gyveno Ispanijoje. Jo tapybos stilistika apie 1917 m. pasikeitė iš kubistinės į P. Sezano įtakotą impresionistinę. 1917 m. jam su Angelina Belov gimė vaikas, kuris mirė 1918 m. D. Rivera tuo metu palaikė santykius su kita meiluže Marija Vorobjov, kuri irgi tapo nėščia ir 1919 m. pagimdė dukterį Mariką Riverą.[9] 1919 m. D. Rivera su D. A. Sikeirosu keliavo į Italiją, susipažino su praeities italų dailininkų sienine freskų tapyba. 1921 m. nusprendė grįžti į Meksiką.

1921 m. D. Rivera lankėsi Jukatane, susipažino su senovės actekų menu ir išvystė nuosavą monumentaliosios dailės manierą: actekų meno, kubizmo ir A. Ruso primityvizmo mišinį. Tuo metu įstojo į Meksikos komunistų partiją, gavo užsakymą sienų tapybai Nacionalinėje Prepatorijos mokykloje Meksike. Pirmuoju jo sienų tapybos kūriniu tapo „Sukūrimas“, pradėtas 1922 m.[10] Šiems kūriniams priešinosi dešiniųjų pažiūrų studentai ir D. Rivera turėjo dirbti su pistoletu už juostos. Šiuo metu jis patraukė studentės Fridos Kalo dėmesį, kuri vėliau tapo antrąją D. Riveros žmona ir garsia dailininke. D. Rivera dirbo labai produktyviai. 1923 m. jis pradėjo seriją sienos kūrinių Švietimo ministerijoje ir ją baigė 1927 m. su 124 tapybos epizodais. Tuo pat metu dirbo ties mažesniu ciklu Chapingo žemės ūkio mokykloje Tekskoko mieste netoli Meksiko. 1922 m. D. Rivera vedė Gvadalupę Marin.[11] 1924 m. jam gimė duktė Gvadalupė, 1927 m. − duktė Rut.[12]

Tarptautinio žinomumo dailininkas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvynėje D. Rivera buvo kritikuotas, bet garsas užsienyje apie jį tik augo. 1927 m. jis buvo pakvietas į TSRS, 10 metų Spalio revoliucijos minėjimo renginius, kur jis buvo priimtas labai šiltai. Su tuomet TSRS kultūros ministru A. Lunačiarskiu pasirašė sutartį dėl sienų tapybos Maskvos Raudonosios Armijos klube, dalyvavo susitikime su Stalinu. Jo sienų projektai Maskvoje sustojo, 1928 m. jis buvo iškviestas Lotynų Amerikos kominterno ir 1929 m. pašalintas iš Meksikos komunistų partijos. 1929 m. D. Rivera išsiskyrė su pirmąja žmona Gvadalupe Marin (santuoka buvo tik bažnytinė) ir tų metų rugpjūtį susituokė su Frida Kalo. JAV ambasadorius užsakė D. Riverai sukurti sienų tapybą XVI a. Korteso rūmuose Kuernavakoje, kuri tapo vienu žymiausių dailininko kūrinių. 1930 m. D. Rivera apsilankė JAV, kūrė sienų tapybą San Francisko biržoje ir dailės mokykloje. 1931 m. lapkritį D. Rivera atvyko į Niujorką, kurio Šiuolaikinio meno muziejuje įvyko jo personalinė paroda. Renginys sumušė lankomumo rekordus ir dailininkas su žmona tapo žiniasklaidos žvaigždėmis JAV.

D. Riveros sienų tapyba Nacionaliniuose Rūmuose Meksike

1931 m. D. Rivera buvo užsakytas sukurti sienų tapybą Detroito dailės institute „Ford“ automobilių kompanijos darbo tema, kuri atidengta 1933 m. D. Rivera po to grįžo į Niujorką, tapė RCA pastate Rokfelerio centre. Beveik visi šie darbai buvo publiką provokuojantys, antai, RCA Building pastato tapyboje jis įtraukė pasaulinio komunizmo lyderio Lenino portretą freskoje pavadinimu „Žmogus kryžkelėje, su viltimi ieškantis vizijos, padėsiančios pasirinkti naują ir geresnę ateitį“. Sutartis su dailininku buvo nutraukta, o pats šis darbas uždengtas ir galų gale sunaikintas, bei buvo bene skandalingiausias dailininko karjeroje. Nuo 1935 iki 1943 m. dailininkas nebegavo jokio valstybinio užsakymo. Jo tapyba Hotel Reforma 1936 m. Meksike buvo pakeista ir D. Rivera bylinėjosi dėl to teisme. Po išvarymo iš komunistų partijos D. Rivera pradėjo remti taip vadinamuosius trockininkus, jis su žmona pasitiko L. Trockį, kai šis 1937 m. atvyko į Meksiką. Frida Kalo tapo L. Trockio meiluže, kitas jos meilužis buvo 1938 m. į Meksiką atvykęs siurrealizmo srovės menininkų lyderis Andrė Bretonas. 1939 m. D. Rivera ir Frida Kalo išsiskyrė, bet tik trumpam, ir vėl susituokė 1940 m.

1946 m. D. Rivera bandė susitaikyti su Meksikos komunistų partija, apsiskelbdamas blogu komunistu ir teigdamas, kad jo kūryba suprastėjo, kai jis nebuvo partijos nariu. Jo bandymus komunistai atmetė, gali būti, ne tiek dėl ryšių su trockininkais, kiek dėl nemalonaus Stalino portreto, kurį D. Rivera buvo nutapęs. 1952 m. D. Rivera Paryžiaus pasaulinei parodai paruošė kūrinį, kuriame Stalinas vaizduojamas herojumi. Meksikos atstovai atmetė šį darbą, tačiau jis sulaukė pritarimo Prancūzijos kairuoliškoje spaudoje. 1954 m. D. Rivera buvo priimtas atgal į Meksikos komunistų partiją. Tik kiek anksčiau mirė jo žmona Frida Kalo. 1955 m. jis vedė savo kūrinių dilerę Emma Hurtado. D. Riveros sveikata nebuvo gera, 1955 m. jis keliavo į TSRS jos taisyti. Anksčiau jis Meksike Del Prado Hotel buvo nutapęs vieną garsiausių savo kūrinių „Sekmadienio popietės svajonė centrinėje Alamedoje“, kuriame buvo užrašęs žodžius Dievo nėra ir kūrinys buvo laikomas uždengtu. Gyvenimo pabaigoje D. Rivera šiuos žodžius iškilmingai nutrynė, kūrinys buvo atidengtas. Dailininkas mirė 1957 m. lapkričio 25 d. Meksike. Palaidotas Panteón Civil de Dolores. Milžiniška freska iš Meksikos istorijos Nacionaliniuose Rūmuose liko neužbaigta. 1960 m. buvo publikuota pomirtinė D. Riveros autobiografija „Mano dailė, mano gyvenimas“. Diegas Rivera, Chosė Klementė Oroskas ir Davidas Alfaras Sikeirosas įvardijami trimis reikšmingiausiais XX a. Meksikos tapytojais-monumentalistais.

Kūrinių galerijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Manuel Aguilar-Moreno, Erika Cabrera. Diego Rivera: A Biography. ABC-CLIO, 2011, p. xv
  2. ↑ Manuel Aguilar-Moreno, Erika Cabrera. Diego Rivera: A Biography. ABC-CLIO, 2011, p. xv
  3. ↑ Laura Baskes Litwin. Diego Rivera: Legendary Mexican Painter. Enslow Publishers, Inc., 2005, p. 16
  4. ↑ Manuel Aguilar-Moreno, Erika Cabrera. Diego Rivera: A Biography. ABC-CLIO, 2011, p. xvi
  5. ↑ Laura Baskes Litwin. Diego Rivera: Legendary Mexican Painter. Enslow Publishers, Inc., 2005, p. 21
  6. ↑ Manuel Aguilar-Moreno, Erika Cabrera. Diego Rivera: A Biography. ABC-CLIO, 2011, p. xvi
  7. ↑ Laura Baskes Litwin. Diego Rivera: Legendary Mexican Painter. Enslow Publishers, Inc., 2005, p. 26-27
  8. ↑ Manuel Aguilar-Moreno, Erika Cabrera. Diego Rivera: A Biography. ABC-CLIO, 2011, p. xvii
  9. ↑ Manuel Aguilar-Moreno, Erika Cabrera. Diego Rivera: A Biography. ABC-CLIO, 2011, p. xvii
  10. ↑ Manuel Aguilar-Moreno, Erika Cabrera. Diego Rivera: A Biography. ABC-CLIO, 2011, p. xiv
  11. ↑ Manuel Aguilar-Moreno, Erika Cabrera. Diego Rivera: A Biography. ABC-CLIO, 2011, p. xvii
  12. ↑ Manuel Aguilar-Moreno, Erika Cabrera. Diego Rivera: A Biography. ABC-CLIO, 2011, p. xviii

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Edward Lucie-Smith. Lives of the Great 20th-century Artists. Thames and Hudson, 1999, p. 203-206
  • Encyclopaedia Britannica
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Diego_Rivera&oldid=6215751"