Deflagracija

Deflagracija (angl. deflagration) – medžiagos degimas, kai degimo zona sklinda ikigarsiniu greičiu dėl šiluminio laidumo (degančios medžiagos šiluma įkaitina gretimas dar šaltas sritis, dėl ko šios irgi užsidega). Dažniausiai deflagracija vadino sprogimo tipo degimą, kai sprogimo sklidimas neviršija garso greičio toje medžiagoje. Deflagracija yra priešpastatoma detonacijai – sprogstamajam degimui, kai sprogimo bangos greitis sklinda greičiau už garsą.
Deflagracijos pavyzdžiai yra parakų, taip pat degių dujų ir oro bei degalų aerozolių degimas. Technine prasme deflagracija vadinamas ir degtuko degimas.

Termino kilmė

Deflagracija kilęs iš lot. deflagratus, kuris yra būtojo laiko dalyvis iš veiksmažodžio deflagrare 'sudegti, įsidegti', iš de- + flagrare 'degti'.

Panaudojimas

Inžinerijoje deflagraciją lengviau naudoti negu detonaciją. Deflagracija labiau tinka objektams judinti (pvz., sviediniui ar kulkai ginklo vamzdyje ar stūmokliui vidaus degimo variklyje) besiplečiančių dujų jėga. Tipiški delfagracijos pavyzdžiai yra dujų ir oro mišinio degimas dujiniame degiklyje, degalų ir oro aerozolio degimas vidaus degimo variklyje, spartus parako degimas šovinyje ar pirotechninio mišinio – fejerverke.

Šaunamieji ginklai

Deflagracija naudojama parakiniuose šaunamuosiuose ginkluose. Juose naudojamas parakas sprogsta deflagruodamas, bet ne detonuodamas. Sviedžiančiosios sprogstamosios medžiagos (pvz., parakai), naudojami kulkoms ir sviediniams išsviesti, sprogsta deflagracijos būdu. Detonacinis sprogimas suardytų ginklo vamzdį.

Aliejaus ir angliavandenilių degimas ir vanduo

Į degančius angliavandenilius, aliejus ar išlydytą vašką įpylus vandens dažniausiai įvyksta deflagracinis sprogimas. Vanduo staigiai užverda, garai sprogstamai sklinda į visas puses ištaškydami degančią medžiagą smulkiais lašeliais, kurių paviršius yra didelis ir kurie sparčiai užsiliepsnoja. Taip pliūpteli nedidelis ugnies kamuolys. Tokie atvejai dažnai pasitaiko D. Britanijoje, kur specialiuose traškučių kaistuvuose (chip pan) aliejuje verda traškučius. Taip D. Britanijoje sukeliamas kas penktas buitinis gaisras.

Ugnies kamuolio susidarymo mechanizmas į degantį aliejų įpylus vandens:

• 
  Aliejus tiek įkaista, kad savaime užsiliepsnoja.
• 
  Į indą su degančiu aliejumi įpilama vandens.
• 
  Vanduo, būdmas tankesnis negu aliejus, nugrimzta į indo dugną. Palietęs dugną jis staiga užverda ir virsta garais.
• 
  Staiga besiplečiantys garai išsviedžia degančio aliejaus purslus aukštyn, kurie užsiliepsnodami sudaro deflagracinį sprogimą.
• 
  Aliejaus labai įkaitinamas.
• 
  Po kurio laiko jis savaime užsiliepsnoja.
• 
  Įpilama šiek tiek vandens, ir į viršų šauna ugnies kamuolys.
• 
  Staigiai sudegus visam aliejui degimas sustoja.

Dar vienas to paties reiškinio pakartojimas laboratorijoje. Plieninis indas su vašku kaitinamas, kol užsidega. Įpylus vandens aukštyn šauna ugnies kamuolys.

Būna atvejų, kai sprogstamojoje medžiagoje detonacija neįvyksta ar užgęsta, bet medžiaga toliau dega deflagracijos būdu. Perėjimas iš deflagracijos į detonaciją angl. vadinamas Deflagration – Detonation Transition (DDT).

Nuorodos

• Drum Deflagration Risk Reduction: Current Research and Testing Archyvuota kopija 2009-09-28 iš Wayback Machine projekto.