Pereiti prie turinio

Daina Gudzinevičiūtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Medalininkas
Center
Daina Gudzinevičiūtė
Medaliai
Moterų šaudymas
Atstovaujant: Lietuva
Olimpinės žaidynės
Auksas 2000 Sidnėjus Tranšetas
Pasaulio čempionatas
Sidabras 2002 Lahtis Tranšetas
Europos čempionatas
Sidabras 2009 Osijekas Tranšetas
Sidabras 2005 Belgradas Tranšetas
Sidabras 1992 Stambulas Dupletas
Bronza 1992 Stambulas Tranšetas
Atstovaujant: Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga
Pasaulio čempionatas
Auksas 1989 Montekatini Komanda
Europos čempionatas
Auksas 1988 Stambulas Tranšetas
Auksas 1988 Stambulas Komanda

Daina Gudzinevičiūtė (g. 1965 m. gruodžio 23 d. Vilniuje) – Lietuvos šaulė, olimpinė šaudymo į skriejančius taikinius čempionė.[1] LTOK prezidentė, TOK narė. 2001 m. apdovanota Gedimino antrojo laipsnio ordinu.

1986 m. tapo Lietuvos stendinio šaudymo rinktinės nare. Pasiekė ir pagerino 9 Lietuvos rekordus. 1988–1989 m. Sovietų sąjungos rinktinės narė. 1988 m. laimėjo Europos čempionato aukso medalius asmeninėse ir komandinėse varžybose, TSRS taurę.

1988, 1989, 1992 m. pasaulio policijos čempionatuose laimėjo aukso, 1992 m. Europos čempionate – sidabro ir bronzos medalius. 1996 m. Atlantos Olimpinėse žaidynėse užėmė dešimtą vietą.

2000 m. olimpinėse žaidynėse įtraukta šaudymo į skriejančius taikinius rungtis moterims. Šių žaidynių kvalifikacinėse varžybose D. Gudzinevičiūtė pataikė į 71 iš 75 taikinių ir į 22 iš 25 finale. Surinkusi 93 taškus užėmė pirmąją vietą, rezultatas tapo olimpiniu rekordu.

2004 m. olimpinėse žaidynėse D. Gudzinevičiūtė kvalifikacinėse varžybose pataikė į 55 taikinius iš 75, finale nedalyvavo ir užėmė 14 vietą tarp 17 dalyvių. Geriausias Atėnų olimpinių žaidynių rezultatas šioje rungtyje – 88 taškai.

1988–2005 dirbo VRM ir VSAT.[2][3]

2005–12 Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto narė.[4] 2012 m. spalio 12 d. išrinkta LTOK prezidente. 2018 m. tapo pirmąja Lietuvos atstove Tarptautiniame olimpiniame komitete.

Metai Čempionatas Vieta Pozicija Rungtis Pap.
1988 Europos čempionatas Stambulas, Turkija 1 Tranšetas 186
1992 Europos čempionatas Stambulas, Turkija 2 Dupletas 93+25
1992 Europos čempionatas Stambulas, Turkija 3 Tranšetas 180
1993 Pasaulio čempionatas Barselona, Ispanija 7 Dupletas 103
1994 Pasaulio čempionatas Fagnano, Italija 22 Dupletas 93
1995 Pasaulio čempionatas Nikosija, Kipras 9 Dupletas 102
1996 Olimpinės žaidynės Atlanta, JAV 10 Dupletas 101
1997 Pasaulio čempionatas Lima, Peru 13 Tranšetas 56
1997 Pasaulio čempionatas Lima, Peru 24 Dupletas 88
1998 Pasaulio čempionatas Fagnano, Italija 4 Tranšetas 112
1998 Pasaulio čempionatas Barselona, Ispanija 38 Dupletas 60
1998 Pasaulio čempionatas Barselona, Ispanija 23 Dupletas 95
1999 Pasaulio čempionatas Tamperė, Suomija 36 Tranšetas 59
1999 Pasaulio čempionatas Tamperė, Suomija 34 Dupletas 85
2000 Olimpinės žaidynės Sidnėjus, Australija 1 Tranšetas 71+22 (OR)
2001 Pasaulio čempionatas Kairas, Egiptas 9 Tranšetas 66
2001 Pasaulio čempionatas Kairas, Egiptas 21 Dupletas 94
2002 Pasaulio čempionatas Lahtis, Suomija 2 Tranšetas 69+23
2002 Pasaulio taurės finalas Lonato del Garda, Italija 8 Tranšetas 62
2003 Pasaulio čempionatas Nikosija, Kipras 14 Tranšetas 66
2004 Olimpinės žaidynės Atenai, Graikija 14 Tranšetas 55
2005 Pasaulio čempionatas Lonato del Garda, Italija 36 Tranšetas 62
2005 Europos čempionatas Belgradas, Serbija ir Juodkalnija 2 Tranšetas 69+22
2006 Pasaulio čempionatas Zagrebas, Kroatija 52 Tranšetas 58
2007 Pasaulio čempionatas Nikosija, Kipras 6 Tranšetas 66+14
2006 Pasaulio čempionatas Zagrebas, Kroatija 14 Dupletas 80
2008 Olimpinės žaidynės Pekinas, Kinija 5 Tranšetas 69+17
2009 Pasaulio čempionatas Mariboras, Slovėnija 15 Tranšetas 69
2009 Pasaulio taurės etapas San Marinas, San Marinas 1 Tranšetas 68+20
2009 Pasaulio taurės finalas Pekinas, Kinija 10 Tranšetas 50
2009 Europos čempionatas Osijekas, Kroatija 2 Tranšetas 69+19
2011 Pasaulio čempionatas Belgradas, Serbija 30 Tranšetas 68
2012 Olimpinės žaidynės Londonas, Jungtinė Karalystė 14 Tranšetas 66
  1. „Profile“. olympedia.org. Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 16 d..
  2. https://www.lrytas.lt/stilius/karamele/2020/10/10/news/daina-gudzineviciute-atvere-sirdi-apie-tevo-netekti-ir-santykius-su-vyrais-16582338
  3. https://www.moteris.lt/lt/veidai/g-40591-d-gudzineviciute-kai-tapau-zinoma-didziausiu-isbandymu-patyre-mano-draugyste Archyvuota kopija 2023-02-02 iš Wayback Machine projekto.
  4. https://www.vle.lt/straipsnis/daina-gudzineviciute/