Cirkonis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Cirkonis (Zr) | |
|---|---|
| |
| Periodinė grupė | |
| Atomo numeris | 40 |
| Išvaizda |
? |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
91,224(2) а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
160 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
640,1 kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
[Kr] 4d² 5s² |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
145 pm |
| Jono spindulys |
? pm |
| Elektroneigiamumas |
1,33 (pagal Polingą) |
| Elektrodo potencialas |
? |
| Oksidacijos laipsniai |
4 |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
6,51 g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
0,28 J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
22,7 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
2128 K |
| Lydymosi šiluma |
21 kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
4682 K |
| Garavimo šiluma |
590,5 kJ/mol |
| Molinis tūris |
14,01 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
? |
| Gardelės periodas |
? Å |
Cirkonis (lot. Zirconium) – cheminis periodinės elementų lentelės IVB grupės elementas, metalas, žymimas Zr, eilės numeris 49. Plastiškas, sunkiai ikalamas. Kambario temperatūroje cirkonį dengia plona tvirta oksido plėvelė, todėl atsparus korozijai bei rūgščių poveikiui. Aukštoje temperatūroje sugeria vandenilį sudarydamas cirkonio hidridus.
Gamtoje randamas tik junginiuose, mineralai dažni. Chloridiniu ar šarminiu būdu gaunamas iš rūdų. Kristalinės atmainos – alfa heksagoninis ir kubinis beta, iš pirmojo į antrąjį virsta 863 °C temperatūroje.
Cirkonio halogenidai naudojami gaminant šviesolaidžius, lazerius, specialų stiklą, cheminius jutiklius. Cirkonio nitridas (Zr3N5) naudojamas gaminant keramiką, antifrikcines bei apsaugines dangas. Karbidu (ZrC) dengiami metalai, iš jo gaminami ugniai atsparūs lydiniai. Cirkonio oksidas ZrO2 randamas mineralo badeleito pavidalu ir naudojamas gaminant keramiką, stiklą, emalį, abrazyvą, aukštos temperatūros elektrodus, taip pat naudojamas optiniuose elektros prietaisuose, stomatologijoje, aviacijoje, raketinėje technikoje, o monokristalai – gaminant lazerius bei juvelyrikoje. Mineralas cirkonas (ZrSiO4) naudojamas uolienų datavimui, taip pat juvelyrikoje.
Lydiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dažniausiai naudojami cirkonio lydiniai su alavu, geležimi, chromu, nikeliu, niobiu (kartu sudaro virš 97 % visų cirkonio lydinių). Lydiniai pasižymi mechanišku stiprumu, atsparumu korozijai bei kai kurioms rūgštims net aukštose temperatūrose.
Pavadinimo kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Yra dvi pavadinimo versijos, kurios pabrėžia cirkonio savybę būti palaikytu už vertingą daiktą:
- arab. zarkûn kilęs nuo persiško zargûn ir reiškė „panašus į auksą“;
- cirkoniu anksčiau buvo vadinamas brangus silikatinis mineralas, kuris neretai, tyčia norint apgauti, buvo pašildomas ir tapdavo panašus į deimantą. Prancūzų juvelyrai tokį mineralą pavadino „Ceilono žargonu“ (jargon de Ceylon), kuris ilgainiui patapo cirkoniu.