Bjaricas
Bjaricas pranc. Biarritz | |
---|---|
Bjarico didysis paplūdimys | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Prancūzija |
Regionas | Naujoji Akvitanija |
Departamentas | Atlanto Pirėnai |
Gyventojų | 25 764 |
Plotas | 11,7 km² |
Tankumas | 2 202 žm./km² |
Altitudė | 0 m |
Vikiteka | Bjaricas |
Bjaricas (pranc. Biarritz, bask. Miarritze) – miestas pietvakarių Prancūzijoje, Akvitanijoje, Biskajos įlankos pakrantėje, į vakarus nuo Bajonos (jos aglomeracijoje), 18 km nuo Ispanijos sienos. Yra oro uostas, žvejybinis uostas, praeina Bordo–San Sebastiano geležinkelis. Svarbus pajūrio ir balneologinis kurortas, turistinis centras.[2] Veikia talasoterapijos centras (gydoma jūros vandeniu, dumbliais, purvu ir kt.).[3] Yra jūrų muziejus, lošimo namai. Yra baskų kultūros kvartalas.[3]
Bjaricas garsėja smėlio paplūdimiais, palei kuriuos driekiasi promenada. Tarp paplūdimių įsiterpia uolingas kyšulys. Populiarus plaukiojimas banglentėmis, vyksta Europos banglenčių sporto čempionatas.[3] Tarptautinės jojimo varžybos.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bjaricas ilgą laiką buvo mažas žvejų kaimas[3] (buvo banginių medžioklės uostas).[2] Iškilo po 1854 m., kai Napoleonas III ir jo žmona Eugenija čia įsikūrė žiemos rezidenciją. Vėliau čia apsistodavo kilmingi svečiai iš Anglijos (Viktorija, Eduardas VII), Bjaricas vadintas „kurortų karaliene“. Augo kaip prabangus kurortas.[3]
-
Sen Marteno kyšulys
-
Bjarico paplūdimys
-
Miesto gatvė
-
Imperatoriškoji koplyčia
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Biarritz, citypopulation.de
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Biarritz. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Biarritz. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.