Biržų rajono savivaldybė
| Biržų rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva
| ||||||
| Apskritis |  Panevėžio apskritis
| ||||||
| Administracinis centras | Biržai | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 8 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Meras | Kęstutis Knizikevičius | ||||||
| Gyventojų | 23 314[1] | ||||||
| Plotas | 1 476 km² | ||||||
| Tankumas | 16 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 88 m | ||||||
| Tinklalapis | birzai.lt | ||||||
 Vikiteka |
Biržų rajono savivaldybėVikiteka | ||||||
Biržų rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurėje, Panevėžio apskrityje, Latvijos pasienyje. Centras – Biržai.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Biržų rajono savivaldybės plotas 1476 km² (2,3 proc. Lietuvos ploto). Savivaldybės teritorija yra Mūšos-Nemunėlio žemumoje. Jos paviršius aukštėja iš šiaurės vakarų į pietryčius. Didžiausias aukštis 88 m ties Einoriais, mažiausias – 21 m ties Nemunėlio vidurupiu. Teritorijos šiaurės vakaruose yra dalis Linkuvos kalvagūbrio.
Geologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Biržų krašto vidurio ir šiaurės vakarų dalyje yra apie 8000 karstinių įgriuvų. 4,5 proc. teritorijos užima durpynai, didžiausias, 1400 ha Purvų-Butniūnų durpynas. Vyrauja rudžemiai, išplautžemiai, yra smėlžemių, salpžemių, durpžemių, šlynžemių, pavieniais ploteliais apie Biržus – kalkžemių.
Iš naudingųjų iškasenų paminėtini gipsas, žvyras (Paąžuolė, Veliškėnai, Dukurniai ir kiti telkiniai), mineralinis vanduo (Likėnai), durpės, dolomitas.
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sausio vidutinė temperatūra 5,7 °C, liepos – 16,7 °C. Per metus iškrinta vidutiniškai 605 mm kritulių.
Vandenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Biržų rajono savivaldybės šiaurės rytų, šiaurės ir šiaurės vakarų riba teka Nemunėlis, vidurine dalimi – jo intakas Apaščia, vakarine – Mūšos intakas Tatula. Yra 17 ežerų, 2 tvenkiniai, iš jų didžiausias – seniausias Lietuvoje dirbtinis Širvėnos ežeras.
Miškai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miškingumas – 26,4 proc. Daugiausia miškų yra teritorijos rytuose, didžiausi – Biržų giria, Vabalninko šilas, Salamiesčio miškas, Medžvalkių miškas. Vyrauja beržynai, mišrieji miškai.
-
-
Anglininkų liepa -
Tatula prie Pabiržės
| |||||||||||||||||
| 56° 27' 00‘’ | |||||||||||
| 24° 28' 10‘’ |
|
25° 13' 10‘’ | |||||||||
| 55° 54' 00‘’ |
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] |
Biržų rajono savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas
| |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas
| |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas
| |
Biržų rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Biržų apskrities 31 apylinkės. 1950–1953 m. rajonas priklausė Šiaulių sričiai. 1955 ir 1957 m. šiek tiek keistos ribos. 1959 m. prie rajono prijungta buvusio Vabalninko rajono 4 apylinkės ir Vabalninkas, 1962 m. prijungtos Rokiškio rajono 5 apylinkės. 1966 ir 1968 m. rajono ribos vėl šiek tiek pakeistos.
1959 m. prie Biržų rajono prijungta panaikinto Vabalninko rajono 4 apylinkės ir Vabalninkas, 1962 m. – Rokiškio rajono 5 apylinkės. Rajono ribos keistos 1955 m., 1957 m., 1966 m., 1968 m. ir 1985 m.
1995 m. vietoj Biržų rajono įsteigta Biržų rajono savivaldybė.[2] Ji buvo pavaldi Panevėžio apskričiai. 2009 m. vasario 27 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-16 įsteigtos 56 seniūnaitijos, papildomu spalio 26 d. sprendimu Nr. T-292 jų skaičius sumažintas iki 54.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 m. (Išsamiau) |
940 | 31 apylinkė | 1 miestas (Biržai), 1 miesto tipo gyvenvietė (Likėnai) | |
| 1954 m. (Išsamiau) |
16 apylinkių | |||
| 1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) |
953 | 43 654 | 16 apylinkių | 1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė |
| 1962 m. | 1234 | 20 apylinkių | 2 miestai (Biržai, Vabalninkas), 1 miesto tipo gyvenvietė | |
| 1963 m. (Išsamiau) |
13 apylinkių | |||
| 1967 m. | 1493 | 40 600 | ||
| 1970 m. (Išsamiau) |
1500 | 41 347 | 13 apylinkių | 2 miestai, 1 miesto tipo gyvenvietė |
| 1972 m. (Išsamiau) |
1493 | 13 apylinkių | 2 miestai, 1 miesto tipo gyvenvietė, 3 miesteliai (Kupreliškis, Nemunėlio Radviliškis, Papilys), 496 kaimai, 64 kaimų dalys, 112 viensėdžių | |
| 1976 m. (Išsamiau) |
1476 | 41 000 | 12 apylinkių | 2 miestai, 1 miesto tipo gyvenvietė, 3 miesteliai, 498 kaimai, 58 kaimų dalys, 111 viensėdžių |
| 1979 m. (Išsamiau) |
40 666 | 10 apylinkių | 2 miestai, 1 miesto tipo gyvenvietė, 676 kaimo vietovės | |
| 1984 m. (Išsamiau) |
1493 | 10 apylinkių | 2 miestai, 1 miesto tipo gyvenvietė, 3 miesteliai, 491 kaimas, 69 viensėdžiai | |
| 1989 m. (Išsamiau) |
1476 | 38 515 | 7 apylinkės | 2 miestai, 1 miesto tipo gyvenvietė, 3 miesteliai, 463 kaimai, 56 viensėdžiai |
| 2001 m. (Išsamiau) |
1476 | 35 417 | 7 kaimo seniūnijos | 2 miestai, 4 miesteliai (Kupreliškis, Nemunėlio Radviliškis, Pabiržė, Papilys), 480 kaimų, 58 viensėdžiai |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Biržų rajone 2007 m. buvo 33 498 gyventojų, 1 % visų Lietuvos gyventojų. Miesto gyventojų 53,7 %. Gyventojų tankumas 26 žm./km². Veikia 15 tradicinių religinių bendruomenių, iš kurių didžiausios katalikai, evangelikai reformatai ir evangelikai liuteronai.
 | ||||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2007 m. | 2011 m.sur. | 2014 m. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 43 654 | 41 347 | 40 666 | 38 515 | 35 417 | 33 498 | 28 171 | 26 479 | 23 314 | ||
| ||||||||||
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]|
2011 m. gyveno 28 171 žmonės:[3]
|
2001 m. gyveno 35 417 žmonės:[4]
|
Pagal tikybą
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Romos katalikai – 75,4 %
- evangelikai reformatai – 8,7 %
- evangelikai liuteronai – 0,4 %
- stačiatikiai – 0,4 %
- sentikiai – 0,2 %
- kiti – 0,4 %
- netikintys/nenurodė – 14,3 %
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Alis Balbierius, poetas, publicistas
- Jurgis Bielinis, knygnešys
- Vytautas Bimba, krepšinio treneris, teisėjas
- Kazys Binkis, poetas, rašytojas, dramaturgas
- Romualdas Brazauskas, krepšinio arbitras
- Stanislovas Dagilis, poetas, vertėjas
- Borisas Dauguvietis, režisierius, pedagogas
- Vladas Garastas, krepšinio treneris, Kauno ir Biržų garbės pilietis
- Povilas Gasiulis, pedagogas, vertėjas, Biržų rajono politinis veikėjas
- Martynas Yčas, teisininkas, politikas, bankininkystės ir pramonės kūrėjas, publicistas, redaktorius, VDU ir VU garbės daktaras
- Alfonsas Jakubėnas, teisininkas, poetas, politinis veikėjas
- Kazys Jakubėnas, rašytojas, vertėjas, pasipriešinimo dalyvis
- Julius Janonis, poetas
- Irena Jašinskaitė, kalbininkė
- Petras Kalpokas, dailininkas–tapytojas, profesorius
- Povilas Karoblis, pedagogas, profesorius, treneris, Lietuvos sporto veikėjas
- Apolinaras Likerauskas, choro ir orkestro dirigentas, dainininkas (bosas), pedagogas
- Algirdas Linkevičius, krepšinio snaiperis
- Jonas Mekas, filmų kūrėjas, menininkas ir kuratorius, „amerikietiškojo avangardo kino krikštatėvis“
- Valentinas Mikelėnas, advokatas, teisėtyrininkas (civilistas ir procesualistas), VU profesorius
- Dalia Mikoliūnaitė, aktorė, „Teatriuko" trupės įkūrėja, vadovė
- Povilas Morkūnas, inžinierius, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis
- Jonas Nastopka, Lietuvos kariuomenės karininkas
- Leonardas Peseckas, lakūnas, pirmasis Lietuvos karo aviacijos majoras
- Vladas Rekašius, poetas, žurnalistas, vertėjas
- Adolfas Sabaliauskas (Žalia Rūta), kanauninkas, tautosakininkas, poetas, suomių epo „Kalevala“ vertėjas
- Žydrūnas Savickas, sportininkas, galiūnų sportas
- Petras Skodžius, rašytojas, žurnalistas, vertėjas, visuomenės veikėjas, Biržų garbės pilietis
- Austra Skujytė, sportininkė, lengvoji atletika
- Balys Sruoga, poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas.
- Jonas Strielkūnas, Lietuvos poetas, vertėjas, publicistas
- Kazys Škirpa, pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, pulkininkas, diplomatas, Lietuvių aktyvistų fronto įkūrėjas
- Veronika Šleivytė, dailininkė, tapytoja, grafikė, fotografė
- Matas Tamonis, energetikas, habilituotas technikos mokslų daktaras, profesorius
- Kazimieras Vasiliauskas, katalikų kunigas, monsinjoras.
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybės teritorijoje yra:
- 2 miestai – Biržai ir Vabalninkas;
- 4 miesteliai – Kupreliškis, Nemunėlio Radviliškis, Pabiržė ir Papilys;
- 538 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Biržai – 10734
- Biržai (kaimas) – 952
- Vabalninkas – 857
- Nemunėlio Radviliškis – 458
- Medeikiai – 421
- Kirdonys – 360
- Naciūnai – 339
- Papilys – 309
- Obelaukiai – 281
- Kilučiai – 274
| |||||||||||||||||
Administracija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Biržų rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Biržų rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rajone yra 8 seniūnijos (skliausteliuose – seniūno būstinė):
- Biržų miesto seniūnija (Biržai)
- Nemunėlio Radviliškio seniūnija (Nemunėlio Radviliškis)
- Pabiržės seniūnija (Pabiržė)
- Pačeriaukštės seniūnija (Pačeriaukštė)
- Papilio seniūnija (Papilys)
- Parovėjos seniūnija (Parovėja)
- Širvėnos seniūnija (Biržai)
- Vabalninko seniūnija (Vabalninkas)
Partnerystės ryšiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestai, su kuriais Biržų rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Švietimas ir ugdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2002 m. savivaldybėje buvo 1 gimnazija, 5 vidurinės mokyklos, 10 pagrindinių, 1 jaunimo, 19 pradžios mokyklų, 3 darželiai mokyklos, 5 lopšeliai-darželiai, muzikos mokykla, sporto mokykla. 2008 m. Biržų rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:
- Biržų Atžalyno pagrindinė mokykla
- Biržų Aušros pagrindinė mokykla
- Biržų gimnazija
- Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla
- Germaniškio pagrindinė mokykla
- Kratiškių pagrindinė mokykla
- Vaikų socializacijos centras Širvėna
- Kvetkų pagrindinė mokykla
- Medeikių pagrindinė mokykla
- Nemunėlio Radviliškio pagrindinė mokykla
- Pabiržės pagrindinė mokykla
- Papilio pagrindinė mokykla
- Pačeriaukštės Petro Poškaus pagrindinė mokykla
- Vabalninko Balio Sruogos gimnazija
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Savivaldybėje yra 20 kultūros centrų, 35 bibliotekos, Biržų krašto muziejus „Sėla“, Balio Sruogos, Boriso Dauguviečio memorialiniai muziejai.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Visoje Biržų rajono savivaldybėje pagaminama 0,7 % Lietuvos pramonės produkcijos. Daugiausia pramonės įmonių yra Biržuose, kur sukoncentruota lininių verpalų ir audinių (bendrovė „Siūlas“), alaus, duonos gamyba, medžio apdirbimas.
Žemės ūkio naudmenos užima 64,5 % teritorijos. 46,9 % pasėlių yra javai, 2,6 % bulvės, dar auginami pašariniai augalai, linai, cukriniai runkeliai. Savivaldybės teritorijoje išauginama 2,3 % visų Lietuvos javų, 3,5 % linų pluošto, 1,6 % cukrinių runkelių, 1,8 % bulvių (2000 m.). Išplėtota ekologinė žemdirbystė, veikia Tatulos programa. 2000 m. pagaminta 2 % Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (2,3 % pieno).[5]
Susisiekimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Per Biržų rajono savivaldybę eina plentai Biržai-Rokiškis, Biržai-Kupiškis, Biržai-Pasvalys. 1977 m. nutiestas naftotiekis Navapolackas–Ventspilis–Mažeikiai dėl gedimų Rusijoje uždarytas. Veikia dujotiekio atšaka Vilnius-Ryga, elektros tiekimo linija Panevėžys-Pliavinios. Siaurasis geležinkelis Biržai-Panevėžys nebenaudojamas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Zigmantas Noreika. Biržų rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 241 psl.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
- ↑ Julius Taminskas. Biržų rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 241 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Savivaldybės tinklalapis
- Pabiržės miestelio tinklalapis Archyvuota kopija 2014-12-18 iš Wayback Machine projekto.
