Biahomlis
| Biahomlis bltr. Бягомль, rus. Бегомль | |
|---|---|
 
| |
.jpg) | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Vitebsko sritis
|
| Rajonas | Dokšicų rajonas |
| Įkūrimo data | 1395 |
| Gyventojų | 2 501 |
Biahòmlis [1] (bltr. Бягомль; arba Begòmlis, rus. Бегомль) – miesto tipo gyvenvietė Baltarusijoje, Vitebsko srityje, prie plento Vitebskas–Minskas ir geležinkelio Maladečina–Polockas. Apylinkės centras. Išplėtota mašinų, statybinių medžiagų gamyba, medžio apdirbimas. Yra Tautos šlovės muziejus.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1395–1792 m. Biahomlis su aplinkiniais kaimais buvo LDK bažnytinė valda – Biahomlio-Volčios dvaras. Dvaro pajamos ėjo Vilniaus katedros kapitulai. Nuo 1792 m. – privati valda. XIX a. buvo miestelis Barysavo apskrityje,[2] amžiaus pabaigoje veikė mokykla, ligoninė, cerkvė. 1861–1924 m. – Biahomlio valsčiaus, 1924–1960 m. rajono centras. Nuo 1938 m. miesto tipo gyvenvietė.
1943–1944 m. jo apylinkės buvo baltarusių partizanų kraštas, iš jo aerordomo, kaip tarpinės bazės, partizanai ir diversantai vykdavo į Lietuvą.[3] Miestelyje yra paminklas lietuvių lakūnui, kuris išvežė daug sužeistų partizanų.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1812 m. dvare buvo 210 dūmų, XIX a. pabaigoje apie 43 kiemai, 470 gyv.
 | ||||||
| 1886 m. | 1924 m. | 1937 m.sur. | 2004 m. | 2009 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 470 | 781 | 1 779 | 3 000 | 3 059 | ||
| ||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Bieholin. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 207 psl. (lenk.)
- ↑ Rimantas Jasas. Biahomlis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 141 psl.