Barbora iš Celės

Barbora iš Celės
Šv. Romos imperatorė

Barbora iš Celės
Gimė	tarp 1390 ir 1395 m.
Mirė	1451 m. liepos 11 d. Melnike, Čekijoje
Tėvas	Hermanas II
Sutuoktinis (-ė)	Zigmantas Liuksemburgietis
Vaikai	Elžbieta Luksemburgiėtė

Vikiteka	Barbora iš Celės

Barbora iš Celjės (g. tarp 1390 ir 1395 m. – m. 1451 m. liepos 11 d. Melnike, Čekijoje) – Vengrijos ir Čekijos karaliaus ir Šventosios Romos imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgo antroji žmona.

Kilmė

Barbora buvo imperatoriaus Zigmanto draugo Celjės grafo Hermano II ir Šaunbergo grafaitės Onos duktė. Barbaros seneliai iš tėvo pusės buvo Celjės grafas Hermanas I ir Katerina Kotromanič, greičiausiai Elžbietos Kotromanič sesuo. Seneliai iš motinos pusės buvo Šaunbergo grafas Henrikas III ir Uršulė iš Giorco.

Hermano brolis Vilhelmas buvo vedęs Lenkijos karaliaus Kazimiero Didžiojo dukterį Oną, su kuria susilaukė dukters taip pat Onos; šioji 1402 I 29 ištekėjo už Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos. Tuo būdu, antroji Zigmanto ir antroji Jogailos žmona buvo tikros pusseserės, o pirmoji Zigmanto žmona Marija ir pirmoji Jogailos žmona Jadvyga, abi Vengrijos karalaitės, buvo tikros seserys.

Barboros tėvas Hermanas II, būdamas uošviu tiek Zigmantui, tiek Jogailai turėjo svarbią reikšmę šių valdovų tarpusavio santykiuose iki 1410 m. Žalgirio mūšio, nes padėjo sutrukdyti Zigmantui stoti į karą prieš Jogailą Teutonų Ordino pusėje.

Gyvenimas

Barbora su Zigmantu buvo sužieduota 1401 m., o ištekėjo 1408 m. Zigmantui tapus imperatoriumi 1414 XI 8 buvo vainikuota. Su Zigmantu turėjo dukterį Elžbietą, kuri buvo vienintelė Zigmanto paveldėtoja ir ištekėjo už imperatoriaus Albrechto II. Barbora matė ir savo vaikaičius Oną, Elžbietą ir Vladislovą.

Drauge su vyru dalyvavo 1414 m. pabaigoje vykusiame bažnytiniame susirinkime Konstance. Ten ją matęs vokiečių kronikininkas Tomas Prišuchas giria jos grožį ir grakštumą, o jo amžininkas Aeneas Sylvius prie to dar prideda, kad ji buvusi savo vyrui labai neištikima, nes „neištikimas vyras atpalaiduojąs ir žmoną nuo ištikimybės“. Vėlesnieji rašytojai vaizduoja Barboros moralinį ištvirkimą, išlaidumą, atsidavimą pramogos ir intrigoms. Barbora aktyviai dalyvavo savo kraštų politiniame gyvenime. Nepaisant giminystės ryšių su Lenkijos karaliumi, ji visą laiką buvo nedraugiška Lenkijai. 1412 m. ji drauge su vyru dalyvavo pasitarimuose su Jogaila ir jo žmona Ona Lubovlėje, Spišo krašte, Silezijoje, kur stengėsi pakenkti Lenkijos interesams. 1429 m. ji su Zigmantu dalyvavo garsiajame Lucko suvažiavime, svečiuose pas didįjį kunigaikštį Vytautą.

Šeimyninis gyvenimas su Zigmantu buvo triukšmingas. Pasak Zigmanto biografą Eberhardą fon Vindeką, Zigmantas ją 1419 m. išvarė į tyrlaukius netoli Grosverdeno dvaro drauge su dukterimi Elžbieta ir į namus neįsileido pusantrų metų. Su ja Zigmantas susitaikė tik 1421 m. antrojoje pusėje. Zigmanto viešpatavimo pabaigoje Barbora aktyviai dalyvavo intrigose nukreiptose prieš jos žentą, Austrijos kunigaikštį Albertą, jos dukters Elžbietos vyrą, siekdama neleisti jam paveldėti Zigmanto Liuksemburgiečio valdomų kraštų. Kartu su savo broliu Fridrichu ir sūnėnu Ulrichu Cilli Barbora susitarė su Čekijos utrakvistų partijos vadovais neprileisti prie Čekijos sosto karšto kataliko kunigaikščio Alberto. Vietoje to jie norėjo priversti Zigmantą Čekijos sostą atiduoti vienam iš Jogailaičių – Vladislovui arba Kazimierui, tikėdamasi už išrinktojo karaliumi jaunikaičio pati ištekėti. Tai turėjo būti atlyginimas jai už suteiktą pagalbą.

Paskutinėmis imperatoriaus Zigmanto gyvenimo savaitėmis Barbora buvo suimta ir įkalinta Bratislavoje, o išleista tik po jo mirties. Kartu buvo suimti ir jo brolis bei sūnėnas, tačiau jie greitai iš suėmimo pabėgo. Išsivadavusi iš arešto Barbora su visais turtais atvyko į Lenkiją. Apie Barboros buvimą Lenkijoje šaltiniai nurodo skirtingas versijas. Pagal Dlugošą 1438 m. nuvykusi į Lenkiją Barbora buvo garbingai priimta ir gavusi iš karaliaus valdyti Sandomierą.

Vienintelė Barboros duktė Elžbieta mirė už ją anksčiau – 1442 m. gruodį.

Nuorodos

Karališkosios šeimos titulai
Prieš tai: Margarita Anžu	Vengrijos karalienė 1405–1437	Po to: Elžbieta Liuksemburgietė