Balandžio revoliucija

Balandžio 19-tosios revoliucijos eisena.

Balandžio revoliucija (arba Balandžio 19-tosios revoliucija, Balandžio 19-tosios judėjimas) (kor. 4·19 혁명, sa šipku hiokmiong) buvo gyventojų sukilimai ir protestai, vykę Pietų Korėjoje 1960 metų balandžio mėn. Juos daugiausiai organizavo darbininkai ir studentai, siekdami nuversti autokratinę Pirmosios Pietų Korėjos Respublikos valdžią, vadovaujamą prezidento I Singmano. Įvykius išprovokavo tų pačių metų kovo mėnesį vykę prezidento rinkimai, kuriuos I Singmanas laimėjo itin didele persvara ir buvo gyventojų įtarinėjamas rezultatų klastojimu.

Priešistorė

1958 m. vykę parlamento rinkimai parodė vis mažėjantį palaikymą I Singmano valdžiai. Atėjus 1960 m. prezidento rinkimams, I negalėjo niekaip kitaip jų laimėti, kaip tik suklastodamas rezultatus. 1960 m. kovo 15 d. buvo paskelbta, kad I surinko 88,7% balsų ir yra išrinktas ketvirtai kadencijai. Tai sukėlė protestų bangą, ypač tarp universiteto studentų.

Eiga

Balandžio 19 d. Seule vyko Korėjos universiteto studentų eisena iki prezidento rezidencijos (Mėlynųjų rūmų). Einant per miestą, prie jų prisijungė kitų universitetų studentai. Pasiekus Mėlynuosius rūmus, kareiviai, siekdami išsklaidyti minia, pradėjo į ją šaudyti. Žuvo apie 200 žmonių. Tai sukėlė pasipiktinimą visoje šalyje, protestai kilo kituose miestuose. Juos malšinant žuvo dar apie 200 žmonių, daugiausiai studentai.

Balandžio 25 d. prie studentų prisijungė universitetų dėstytojai. Valdžiai davus įsakymą armijai ir policijai atkurti tvarką, jos vadai atsisakė šaudyti į beginklius žmones. Sekandžią dieną I Singmanas atsistatydino, o gegužės 29 dieną palikęs Korėja išvyko į Havajus, kur pasiliko iki gyvenimo galo.

Pasekmės

Balandžio revoliucija prisidėjo prie I Singmano ir jo vadovaujamos Liberalų partijos režimo žlugimo, tačiau neužtikrino perėjimo prie demokratinio valdymo. 1961 m. gegužės 16 d. įvykęs karinis perversmas, vadovaujamas Pak Čionghy, šalį grąžino į autokratiją, o pilnas perėjimas prie demokratijos įvyko tik 1987-taisiais.