Azerbaidžaniečių kalba

Azerbaidžaniečių kalba Azərbaycan dili آذربایجان دیلی Азәрбајҹан дили
Kalbama	Azerbaidžane, Irane, Gruzijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Irake, Turkijoje, Sirijoje, Kazachstane
Kalbančiųjų skaičius	24 mln.
Kilmė	Altajaus Tiurkų Pietvakarių (ogūzų)
Rašto sistemos	Arabų (X a.-dabar) Lotynų (1927-38, 1991-) Azerių Kirilica (1938-91)
Oficialus statusas
Oficiali kalba	Azerbaidžanas  Dagestanas (Rusija)
Kalbos kodai
ISO 639-1	az
ISO 639-2	aze
ISO 639-3	aze
Geografinis paplitimas

Azerbaidžaniečių kalba (Azərbaycan dili, Azərbaycan türkcəsi), arba azerų kalba (Azerice) – viena iš tiurkų kalbų. Priklauso pietvakarių (ogūzų) grupei, bet turi bruožų, būdingų šiaurės vakarų (kipčiakų) grupės kalboms. Paplitusi Azerbaidžane, Irane, Gruzijoje, Rusijoje, Irake, Turkijoje. Nuo 1991 m. Azerbaidžane vartojama lotynų abėcėlė.

Kalba yra gimininga turkų, turkmėnų, Krymo totorių kalboms. Daug tarmių, kurios skirstomos į Baku, Nuchos ir Kazach-Gandžos grupes. Azerbaidžaniečių kalbos leksikai didelę įtaką padarė persų ir arabų kalbos.

Azerbaidžaniečių literatūros istorija prasideda XVI a., tačiau kraštas buvo taip veikiamas persų kultūros, kad kai kurie Azerbaidžano literatūros veikalai buvo sukurti persų kalba.

Azerbaidžaniečių raidynas

Tarmės

Kalba skirstoma į dvi pagrindines tarmių grupes:

• azj – šiaurės azerbaidžaniečių kalba (Azerbaidžanas ir Kaukazas)
• azb – pietų azerbaidžaniečių kalba (Iranas, Irakas, Turkija)

Kiekviena šių grupių turi daug tarmių. Salčiukų, kaškajų ir chaladžų kalbos neretai taip pat laikomos azerbaidžaniečių tarmėmis.

Nuorodos

Vikižodynas

• aze Duomenys apie kodu „aze“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
• Anglų-azerbaidžaniečių (azeri) kalbų žodynas Archyvuota kopija 2006-10-06 iš Wayback Machine projekto.