Pereiti prie turinio

Argyrija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dešinėje stovinčio vyriškio odos spalva būdinga argyrijai

Argyrija (angl. argyria, iš gr. ἄργυρος, argyros 'sidabras') – reiškinys, kai organizme susikaupia didelis kiekis koloidinio sidabro, kuris nudažo audinius pilkai mėlyna metaline spalva. Argyriją sukelia į organizmą papuolantys sidabro junginiai ar sidabro dulkės.[1]

Argyrija būna bendroji (angl. generalized argyria) arba vietinė argyrija (angl. local argyria). Bendrosios argyrijos atveju sidabro paveiktas visas organizmas. Vietinės argyrijos atveju pažeisti atskiri odos ar gleivinės plotai.

Susijęs terminas yra argyrozė (angl. argyrosis). Ilgai šie terminai buvo laikomi sinonimais[2], nors argyrija vartojamas dažniau. Argyroze dažniau vadino junginės argyriją, tačiau šių žodžių vartosenoje visada stigo nuoseklumo.[3]

Biologiniai poveikiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvūnams, tarp jų ir žmonėms, į vidų vartojant sidabro preparatus įvairiuose audiniuose kaupiasi sidabro junginiai.[4] Dalis sidabro junginių pasižymi jautrumu šviesai, tas šviesos veikiami dalis bespalvių ar silpnai spalvotų sidabro junginių skyla išskirdami gryno metalo daleles ar sidabro sulfidą. Paprastai šios medžiagos mikroskopinėmis dalelėmis nusėda odoje, kur atrodo kaip tamsaus pigmento dariniai. Tokia organizmo būklė ir vadinama argyrija.

Chroniškas sidabro junginių valgymas gali sukelti sidabro pigmentų susidarymą organuose (tarp jų ir akyse), kurie būna daug laiko apšviesti.[5] Sidabro dalelių nusėdimas junginėje nėra kenksmingas organizmui, bet sidabras gali nusėsti akyje (pvz., lęšiuke) ir taip pažeisti regą.

Vietinė argyrija dažnai susidaro išoriškai vartojant sidabro preparatus, pvz., akių lašus.

Bendrąją argyriją sukelia ilgą laiką į organizmą patenkantys (nuryjami ar įkvepiami) sidabro junginiai. Taip gali nutikti gydantis sidabro junginiais arba dirbant su sidabru ar jo junginiais.[6]

Manoma, kad argyrija yra negrįžtamas organizmo pakitimas. Išvaizdos subjaurojimą galima sumažinti tik vengiant saulės šviesos.[7] Yra duomenų, kad gydant argyriją lazerių terapija buvo patenkinamai pagerinta pacientų išvaizda.[8][9][10]

JAV Toksinių medžiagų ir ligų registro agentūra (angl. Agency for Toxic Substances and Disease Registry; ATSDR) argyriją apibūdina kaip „kosmetinę problemą“[11], kuri organizmui nekenkia. Kiti teigia, kad kad rimtais atvejais argyrija būna bjaurojanti išvaizdą.[12][13]

Sidabras žmonėms yra silpnai toksiškas, tad rimtos žalos pavojus nuo gydymui naudojamų sidabro junginių yra labai menkas.[5] Klinikinis sidabro ir jo junginių vartojimas apima išorinės infekcijos židinių gydymą arba panaudojimą medicininėje aparatūroje. Ilgalaikis sidabro junginių (ypač kolodinio pavidalo) rijimas ar įkvėpimas gali sukelti odos ir kitų organų argyriją. Tai nekelia pavojaus gyvybei, bet kosmetiškai nepageidaujama.”[4][5][14][15]

Pamatinė kasdieninė dozė, kurią 1991 m. nurodė JAV JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA), kuri spėjamai neturi sukelti pastebimo žalos sveikatai pavojaus per visą žmogaus gyvenimą yra 5 µg/(kg*d).[4]

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bent jau nuo XIX a. vidurio gydytojai žino, kad sidabras ar jo junginiai gali priversti atskiras odos ar kitų kūno audinių vietas įgyti pilką ar mėlynai pilką spalvą.[16][17] Argyrija prasideda žmonėms, į kurių organizmą ilgą laiką (nuo kelių mėnesių iki daug metų) patenka dideli kiekiai sidabro. Tai gali būti profesinis susirgimas, kai gamybos įmonėje darbuotojai įkvepia sidabro ar jo junginių dulkių. Praeityje yra buvę atvejų, kai darbuotojams prasidėdavo argyrija. Tiesa, nežinoma kiek tais atvejais sidabro junginių būdavo ore ir kiek laiko darbuotojai jais kvėpavo.

Koloidinis sidabras (mikroskopinių sidabro dalelių suspensija) buvo naudojama kaip vidinis vaistas kai kurių ligų gydyme. XX a. 5-tą dešimtmetį sidabrą taip naudoti nustojo, nes atsirado efektyvesni antibiotikai, be to, imta vengti argyrijos ir kitų sidabro junginių šalutinių poveikių.[4][18]

Koloidinis sidabras

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naudojimas alternatyviojoje medicinoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. 10-tą dešimtmetį koloidinį sidabrą imta reklamuoti kaip alternatyviosios medicinos vaistą, tai remiant neįrodytais (todėl kai kuriose jurisdikcijose nelegaliais) teiginiais apie jo efektyvumą. Medicininės institucijos rekomendavo nenaudoti koloidinio sidabro gydymui, nes:

  • nebuvo įrodymų, kad toks gydymas efektyvus,
  • galimi šalutiniai poveikiai.[4][19]

Koloidinio sidabro preparatai turi daugiausia neaktyvaus metalinio sidabro, o ne aktyvių mikrobicidinių sidabro jonų.[7] Nėra mokslionių įrodymų, patvirtinančių koloidinio sidabro efektyvumą in vivo sąlygomis. Kai kurie in vitro tyrimai parodė egzistuojant antibakterinį koloidinio sidabro efektyvumą[20], nors, pvz., 2004 m. atlikti komerciškai internetu platinamo koloidinio sidabro preprato tyrimai parodė antimikrobinio poveikio nebuvimą.[21]

Atvejai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki šiol nėra žinių, kad šiuolaikiniai koloidinio sidabro preparatai būtų sukėlę argyriją, nes nanometro skersmens koloidinio sidabro dalelės yra pernelyg smulkios, tad jų žmogaus ląstelės nesugeba absorbuoti ir jos per 48 val. ar greičiau pasišalina iš organizmo. Tuo tarpu savadarbių sidabro preparatų dalelių dydis gerokai didesnis.

Vienas žinomų sidabro junginių (ne koloidinio sidabro) rijimo atvejų buvo politikas iš Montanos Stanas Džonsas (Stan Jones), 2002 ir 2006 m. buvęs kandidatu į JAV Senatą. Džonsas, bijodamas kad dėl 2000 metų problemos bus neįmanoma įsigyti antibiotikų[22], ėmė gerti savadarbį sidabro preparatą. Pakitusi specifinė jo odos spalva buvo pabrėžta žiniasklaidos pranešimuose apie nesėkmingą jo kampaniją. Tiesa, Džonsas tvirtino, kad labiausiai žinoma jo nuotrauka buvo paryškinta.[22] Džonsas aiškino, kad jis savo „sidabriškos išvaizdos“ nenaudojo kaip rinkiminio triuko. Jis toliau populiarina sidabro junginių kaip naminių vaistų naudojimą.[22] Jis teigia, kad gera sveikata yra koloidinio sidabro naudojimo pasekmė.[22]

2007 m. spauda aprašė amerikietį Polą Karasoną (Paul Karason), vyriškį, kurio visa oda palaipsniui įgijo mėlyną spalvą. Jis gėrė savadarbį koloidinio sidabro preparatą, pagamintą iš distiliuoto vandens, druskos ir sidabro bei sidabro turinčiu tepalu tepė veidą, siekdamas išgydyti sinusitą, dermatitą, rėmensį ir kitas sveikatos problemas. Karasonas mirė 2013 m. rugsėjo 23 d. nuo širdies priepuolio.[23][24][25]

Sidabras kaip argyrijos priežastis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2012 m. atliktas sidabro nanodalelių tyrimas parodė, kad tik reguliariai ryjant stambias sidabro junginių daleles galima susirgti argyrija. Tyrimo duomenys parodė, kad tik taip vartojant sidabrą susidaro būdingi mėlyni sidabro sulfido ir sidabro selenido dariniai, aptikti žinomuose ligoniuose su argyrija. Skrandžio rūgštinėje aplinkoje sidabro nanodalelių zolis virsta tikruoju tirpalu. Tik tada sidabro jonai patenka į ląstelių vidų. Vėliau apšvitinimas UV spinduliuote sidabro jonus atverčia į atominį sidabrą, kuris sudaro nanodaleles, o šios reaguoja su sieros junginiais ir sudaro argyrijai būdingą sidabro sulfidą.[26]

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ James, William D.; Berger, Timothy G.; Elston, Dirk M.; Odom, Richard B. (2006). Andrews' diseases of the skin: clinical dermatology. Saunders Elsevier. p. 858. ISBN 0-7216-2921-0. OCLC 62736861.
  2. ↑ Guttmann, Paul. tr. by A. Napier. A handbook of physical diagnosis comprising the throat, thorax and abdomen. 1879. May be downloaded from http://archive.org/details/ahandbookphysic02guttgoog
  3. ↑ Fox, Lawrance Webster. A practical treatise on ophthalmology. Pub. D. Appleton and company NY. 1920. May be downloaded from http://archive.org/details/apracticaltreat00foxgoog
  4. ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 Fung MC, Bowen DL (1996). „Silver products for medical indications: risk-benefit assessment“. Journal of Toxicology. Clinical Toxicology. 34 (1): 119–26. doi:10.3109/15563659609020246. PMID 8632503.
  5. ↑ 5,0 5,1 5,2 Lansdown AB (2006). „Silver in health care: antimicrobial effects and safety in use“. Current Problems in Dermatology. Current Problems in Dermatology. 33: 17–34. doi:10.1159/000093928. ISBN 3-8055-8121-1. PMID 16766878.
  6. ↑ Brandt D, Park B, Hoang M, Jacobe HT (2005 m. rugpjūčio mėn.). „Argyria secondary to ingestion of homemade silver solution“. Journal of the American Academy of Dermatology. 53 (2 Suppl 1): S105–7. PMID 16021155.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  7. ↑ 7,0 7,1 Okan D, Woo K, Sibbald RG (2007 m. birželio mėn.). „So what if you are blue? Oral colloidal silver and argyria are out: safe dressings are in“. Advances in Skin & Wound Care. 20 (6): 326–30. PMID 17538258. „Colloidal silver suspensions are solutions of submicroscopic metallic silver particles suspended in a colloid base. These products deliver predominantly inactive metallic silver, not the antimicrobial ionized form.“{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  8. ↑ Rhee, DY, Chang, SE, Lee, MW, et al. Treatment of argyria after colloidal silver ingestion using Q-switched 1,064-nm Nd: YAG laser. Dermatol Surg 2008 July 24 [Epub ahead of print]
  9. ↑ Geyer O, Rothkoff L, Lazar M (1989 m. gruodžio mėn.). „Clearing of corneal argyrosis by YAG laser“. The British Journal of Ophthalmology. 73 (12): 1009–10. doi:10.1136/bjo.73.12.1009. PMC 1041957. PMID 2611183.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  10. ↑ Jacobs R (2006). „Argyria: my life story“. Clinics in dermatology. 24 (1): 66–9, discussion 69. doi:10.1016/j.clindermatol.2005.09.001. PMID 16427508.
  11. ↑ ToxFAQs: Silver Archyvuota kopija 2019-04-03 iš Wayback Machine projekto.
  12. ↑ Gaul LE, Staud AH (1935). „Seventy cases of generalized argyrosis following organic and colloidal silver medication, including a biospectrometric analysis of ten cases“. JAMA. 104 (16): 1387–90. doi:10.1001/jama.1935.02760160011004.
  13. ↑ Bryant BL (1940). „Argyria resulting from intranasal medication: a clinical and experimental study“. Archives of Otolaryngology. 31 (1): 127–39. doi:10.1001/archotol.1940.00660010128013.
  14. ↑ http://www.atsdr.cdc.gov/tfacts146.html Archyvuota kopija 2001-07-20 iš Wayback Machine projekto.
  15. ↑ http://www.atsdr.cdc.gov/toxprofiles/tp146-c1.pdf
  16. ↑ London Medical Gazette: Or, Journal of Practical Medicine. 1843. pp. 791–. Nuoroda tikrinta 13 July 2013.
  17. ↑ The Cincinnati Lancet and Observer. E.B. Stevens. 1859. pp. 141–. Nuoroda tikrinta 13 July 2013.
  18. ↑ Fung / Wadhera 2005
  19. ↑ „Over-the-counter drug products containing colloidal silver ingredients or silver salts. Department of Health and Human Services (HHS), Public Health Service (PHS), Food and Drug Administration (FDA). Final rule“. Federal Register. 64 (158): 44653–8. 1999 m. rugpjūčio mėn. PMID 10558603.
  20. ↑ Tien DC, Tseng KH, Liao CY, Tsung TT (2008 m. spalio mėn.). „Colloidal silver fabrication using the spark discharge system and its antimicrobial effect on Staphylococcus aureus“. Medical Engineering & Physics. 30 (8): 948–52. doi:10.1016/j.medengphy.2007.10.007. PMID 18069039.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  21. ↑ van Hasselt P, Gashe BA, Ahmad J (2004 m. balandžio mėn.). „Colloidal silver as an antimicrobial agent: fact or fiction?“. Journal of Wound Care. 13 (4): 154–5. PMID 15114827.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  22. ↑ 22,0 22,1 22,2 22,3 Stan Jones letter
  23. ↑ Meet the man with blue skin – Paul Karason | The Daily Telegraph
  24. ↑ Feeling Blue Over Skin Color | ABC News
  25. ↑ http://www.dailymail.co.uk/news/article-2431165/Paul-Karason-Man-Internet-fame-skin-turned-permanently-blue-dies-suffering-heart-attack.html
  26. ↑ Chemical Transformations of Nanosilver in Biological Environments | ACS Nano
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Argyrija&oldid=7437001"