Antanas Kazimieras Sapiega

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Antanas Kazimieras Sapiega
Sapiegos
Lapinas (herbas)
Gimė	1689 m.
Mirė	1739 m. gegužės 16 d. (~50 metų) Drezdenas
Tėvas	Jurgis Stanislovas Sapiega
Motina	Izabelė Elena Palubinskaitė
Sutuoktinis (-ė)	Terezė Vigovska

Antanas Kazimieras Sapiega (1689–1739 m. gegužės 16 d., Drezdenas) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis stalininkas (1706–1709), Trakų kaštelionas (1737–1739), Merkinės ir Punsko seniūnas.

Biografija

Lietuvos magnatų Sapiegų giminės, Čereisko-Ružano linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Trakų ir Mstislavlio vaivados Jurgio Stanislovo Sapiegos (apie 1668–1732) ir Izabelės Elenos Palubinskaitės (m. 1721) sūnus. Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos (1637–1720) anūkas.

1705–1709 metais mokėsi Paryžiuje. 1706 metais Antanas Kazimieras Sapiega, pereidamas į Švedijos statytinio Stanislovo Leščinskio pusę, gavo Lietuvos didžiojo stalininko pareigybę. 1709 metais po Augusto Stipriojo sugrįžimo į Lenkiją ir Stanislovo Leščinskio tremties neteko LDK stalininko titulo.

1709 metais po Stanislovo Leščinskio pralaimėjimo Antanas Kazimieras Sapiega buvo Prūsijoje kartu su savo seneliu Lietuvos didžiuoju etmonu Kazimieru Jonu Sapiega. 1711–1713 metais buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto Stipriojo opozicijoje.

1713 m. kovo 24 d. po priesaikos ištikimybei Augustui Stipriajam Antanas Kazimieras Sapiega gavo amnestiją ir galėjo grįžti į tėvynę. Sugrįžęs jis dirbo Lietuvos Tribunole ir deputatų seimeliuose. 1716 metais aktyviai dalyvavo Vilniaus konfederacijoje, pasirašė konfederacijos aktą kaip komisaras nuo Trakų vaivadijos. 1723 užsiėmė pijorų pritraukimu į Vilnių dėl to, kad būtų sugriauta jėzuitų monopolija švietimo srityje.

1726 metais Antanas Kazimieras Sapiega kartu su pusbroliu Jonu Kazimieru Sapiega važiavo į Sankt Peterburgą į jo sūnaus Petro Povilo Sapiegos sužadėtuves su Marija Aleksandrovna Menšikova, ir užmegzti ryšius su Rusijos elito atstovais. Tais pačiais metais buvo apdovanotas Aleksandro Neviškio ordinu.

Buvo renkamas Lietuvos Tribunolo deputatu 1714, 1719 ir 1724 metais. 1724 metais jį išrinko Lietuvos Tribunolo maršalka. 1729 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą, kur užėmė antikarališką poziciją. 1730 ir 1732 metais aktyviai dalyvavo 1730 ir 1732 metais, kad sužlugdyti jų darbą.

1733 metais buvo vienas iš kandidatų į konvokacinio seimo maršalkos postą. Tais pačiais metais Antanas Kazimieras Sapiega buvo išrinktas pasiuntiniu nuo Slanimo pavieto į elekcinį seimą. Kartu su giminės dauguma palaikė Stanislovo Leščinskio išrinkimą į Lenkijos karaliaus sostą. Išsaugojo ištikimybę S. Leščinskiui iki pat jo nuvertimo nuo sosto 1736 metais. 1734 metų birželį buvo areštuotas rusų stovykloje Prušče-Gdanske už atsisakymą prisiekti ištikimybei Augustui III. buvo vienas iš autorių laiško skirto Romos popiežiui Klementui XII kuriame buvo vardijamos visos nedorybės prosaksoniškos partijos.

1737 metų liepą Antanas Kazimieras Sapiega gavo Trakų kašteliono pareigybę, bet vis dar palaikė ryšius su Stanislovu Leščinskiu ir buvo kaltinamas antikarališkomis intrigomis.

Iki mūsų dienų išliko Antano Kazimiero Sapiegos dienoraščio fragmentai, datuojami 1728–1733 metais.

1739 metų gegužės 16 d. mirė Drezdene.

Šeima

1717 metais vedė Terezę Vigovską (1694–1739), nuo santuokos su kuria palikuonių neturėjo.

Literatūra

• Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.
• Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 6. Кн. 1: Пузыны – Усая / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (галоўны рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 2001. – 591 с.: іл. ISBN 985-11-0214-8.

Politinis postas
Prieš tai: Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė	Trakų kaštelionas 1737-1739	Po to: Aleksandras Pociejus