Anarcho-feminizmas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Anarcho-feminizmo vėliava

Anarcho-feminizmas – feminizmo ir anarchizmo sintezė. Šis judėjimas suvokia patriarchatą (vyrų dominavimą) kaip esminę nesavanoriškos hierarchijos apraišką.

Anarcho-feminizmas buvo įkvėptas XIX a. ankstyvųjų feminisčių (Lucy Parsons, Emma Goldman ir Voltairine de Cleyre) raštų. Anarcho-feministės, kaip ir kitos radikaliosios feministės, kritikuoja ir pasisako už tradicinių šeimos koncepcijų ir lyčių vaidmenų sąvokų panaikinimą. Daugelis anarcho – feminisčių yra ypač kritiškos santuokai. Pavyzdžiui, Emma Goldman teigė, kad santuoka yra grynai ekonominis susitarimas ir „moteris už jį sumoka savo vardu, privatumu, savigarba, pačiu gyvenimu“. Anarcho-feministės patriarchatą mato kaip esminę visuomenės problemą ir tiki, kad feminizmo kova prieš seksizmą ir patriarchatą yra esminis anarchistų kovos prieš valstybę ir kapitalizmą komponentas. Susan Brown išreiškė mintį, jog „anarchizmas yra politinė filosofija, kuri priešinasi visiems jėgos santykiams, todėl jis iš esmės yra feministinis“. Istorijoje būta ir kelių vyrų anarcho-feministų, pavyzdžiui, anarcho-komunistas Joseph Déjacque, kuris prieštaravo Pierre-Joseph Proudhon anti-feministinėms pažiūroms.