Anafilaksinis šokas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Anafilaksinis šokas (gr. ana – prieš, phylaxis – apsauga) – tai ūmi, gyvybei pavojinga sisteminė alergenui įjautrinto organizmo reakcija į pakartotinai patekusį tą patį alergeną.
Ūminės alerginės reakcijos metu įvyksta putliųjų ląstelių ir bazofilų degranuliacija, stimuliuota alergeno - antikūno (imunoglobulino E) komplekso, sensibilizuotame organizme. Pacientas, kuriam įvyko anafilaksinė reakcija, praeityje turėjo kontaktuoti su reakciją sukėlusia medžiaga. Anafilaksinis šokas yra sunkiausia anafilaksijos forma, kuriai būdinga hipotenzija (sistolinis arterinis kraujospūdis < 90 mmHg arba jis sumažėja 40 mmHg ir daugiau), pasireiškianti organų disfunkcija ir hipoperfuzija.
Priežastys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Anafilaksines reakcijas gali sukelti:
- Dažniausiai jas sukelia vaistai, ypač kai jie yra leidžiami į veną, raumenį ar poodį. Šoką labai dažnai sukelia vaistai, turintys baltymų (pvz., serumai, vakcinos, hormonai), antibiotikai (ypač penicilinas), vitaminai ir kt.
- Nuodai, t. y. įvairių vabzdžių, gyvačių įgėlimai.
- Maisto produktai. Jie dažnai sukelia alergiją, tačiau šokas išsivysto retai.
- Alergenų ekstraktai (imunoterapija), t. y. alerginė liga gydoma pačiais alergenais.
Simptomai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms sekundėms ar minutėms (15-30 min.) nuo kontakto su alergenu, tačiau gali atsirasti ir vėliau – po 2 ar daugiau valandų.[1] Anafilaksiniam šokui būdinga tai, kad vėl į organizmą patekus alergenui ir jam jungiantis su prieš jį pasigaminusiais antikūnais, iš ląstelės atsipalaiduoja biologiškai aktyvios medžiagos, iš kurių svarbiausia – histaminas. Jos veikia kraujagysles, nervų galūnes, raumenis ir kitus audinius. Atsiranda šie simptomai:[1]
- Odoje: atsiranda paraudimas, smulkus bėrimas, dilgėlinė, niežulys, patinimas, dėl nepakankamo kvėpavimo oda gali kiek pamėlti.
- Kvėpavimo organų sistemoje: pasunkėja alsavimas, atsiranda dusulys, švokštimas, čiaudulys, nosies niežėjimas, krūtinės suspaudimo pojūtis, kosulys, užkimsta balsas, sutrinka kvėpavimas per nosį.
- Širdies ir kraujagyslių sistemoje: atsiranda blyškumas, galvos svaigimas, bendras silpnumas, sąmonės pritemimas ar praradimas, dažnas širdies plakimas (tachikardija), aritmijos, silpnas periferinis pulsas, arterinio kraujospūdžio sumažėjimas.
- Virškinimo trakte: atsiranda pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai.
- Kiti galimi požymiai: akių niežulys, paraudimas, ašarojimas, galvos skausmai, traukuliai.
Iš visų šių požymių gali pasireiškti tik vienas arba keli, tarp kurių vienas gali vyrauti, tačiau anafilaksiniam šokui visada būdingas arterinio kraujospūdžio sumažėjimas.
Gydymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Anafilaksinis šokas kelią grėsmę gyvybei, tad jo ištiktam žmogui būtina medikų pagalba.[2] Pirmoji pagalba šoko ištiktam žmogui yra kontakto su alergenu nutraukimas ir viena ampulė 0,1 % adrenalino tirpalo injekcija.[2] Jei šoko priežastis yra vabzdžio įgėlimas, aukčiau įkandimo vietos reikia užveržti galūnę arba tą vietą šaldyti.[2] Jei alergenas pakliuvo į skrandį, turi būti sukeltas vėmimas.[2]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 https://kaunoklinikos.lt/media/Vaik%C5%B3%20anafilaksija%20%C5%A1eimos%20ir%20vaik%C5%B3%20gydytojams_2021-04-21.pdf, p. 25-26.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Pažangi pirmoji medicinos pagalba (PDF). 2020. p. 80.
{{cite book}}: line feed character in|title=at position 26 (pagalba)