Algimantas Vidugiris
| Algimantas Vidugiris | |
|---|---|
| Gimė | 1936 m. birželio 21 d. Kaunas |
| Mirė | 2010 m. birželio 25 d. (74 metai) Biškekas (Kirgizija) |
| Tautybė | lietuvis |
| Tėvai | Stasys Vidugiris |
| Motina | Genovaitė Perikaitė |
| Veikla | režisierius, operatorius, scenaristas |
| Sritis | kinematografas |
| Alma mater | VGIK |
Algimantas Vidugiris (Algimantas Stanislavas Vidugiris, rus. Альгимантас Стасевич Видугирис; 1936 m. liepos 21 d. Kaune – m. 2010 m. birželio 25 d. Biškeke) – tarybinis ir Kirgizijos kino dramaturgas, kino režisierius, kino operatorius. Kirgizijos liaudies artistas, Kirgizijos Lenino komjaunimo premijos laureatas, Nacionalinės Kino meno akademijos narys.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė Kaune, matininko Stasio Vidugirio ir Genovaitės Vidugirienės šeimoje. Išaugo Ukmergėje.
1955 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Hidrotechnikos fakultetą, vėliau studijas metė. Nuo 1957 m. studijavo operatorystę Maskvos kinematografijos institute (VGIK) (L. Kosmatovo dirbtuvės), kurį baigė 1962 m.
1962 m. debiutavo (ir toliau dirbo) Kirgizijos kino studijoje „Kirgizfilm“, kur kartu su kurso draugu I. Morgačiovu (И. Моргачев) nufilmavo dokumentinį filmą „Обращенные к солнцу“ („Atsigręžę į saulę“).
1968 m. pastatė trumpametražinį filmą „Замки на песке“ („Smėlio pilys“), kuris kino studijos istorijoje gavo daugiausia įvairių prizų.
1969–1970 m. už asmeninius pinigus pastatė filmą įspėjimą „Через сто лет потомки скажут…“ („Po šimto metų ainiai pasakys…“), kuriame kėlė aplinkosauginių „didžiųjų komunizmo statybų“ pasekmių problemas. Filmas buvo uždraustas, visa nufilmuota medžiaga – sunaikinta.
Subyrėjus Sovietų Sąjungai ir prasidėjus krizei Kirgizijos kine, A. Vidugiris tyrinėjo Eurazijos tautų etnografiją, parašė dviejų tomų veikalą „Химеристика, логико-рационалистическое конструирование и мифическое создание художественных образов“ („Chimeristika, loginis racionalistinis konstravimas ir mitinis meninių vaizdinių kūrimas“), taip pat darbą „Prometėjaus žūtis“.
Jo filmai jau 50 metų yra įtraukti į Rusijos kinematografijos instituto programą, vienas iš dokumentinio filmo režisūros egzaminų klausimas yra „A. Vidugirio kūrybos ypatybės“.
Jo darbai įeina į Maskvos Lomonosovo universiteto Žurnalistrikos fakulteto, Maskvos aukštųjų scenaristų ir režisierių kursų ir kitų kino mokyklų ir žurnalistikos fakultetų programą (Lenkija, Lietuva).
Įvairiu laiku skaitė paskaitas apie dokumentinį kiną Maskvos, Budapešto, Alma Atos, Vilniaus aukštųjų mokyklų studentams, dalyvavo susitikimuose su Berlyno, Vilniaus, Damasko, Kairo, Kalkutos kino žiūrovais. Visi svarbiausių A. Vidugirio filmai buvo parodyti per Lietuvos televiziją.
Daugelį metų A. Vidugiris savarankiškai tyrinėja Eurazijos tautų etnografiją, sukūrė visą eilę mokslinių telefilmų „Pamiršti Eurazijos dievai“, kurie 1988–1992 m. buvo rodyti per Sovietų Sąjungos centrinę televiziją (dabar – Pirmas Rusijos kanalas). Išleido dviejų tomų darbą apie kūrybos psichologiją. Paskaitos, parengtos remiantis jo tyrinėjimais, „Mitologinio poetinio vaizdo konstravimas“ 2007 m. buvo skaitomos Kazachstano meno akademijoje, VGIKe, Maskvos Lomonosovo universitete ir Vilniaus muzikos ir teatro akademijoje.
1996–2000 m. Kirgizstano Kinematografijos sąjungos sekretorius.
Nacionalinės kinomeno akademijos akademikas, Prezidiumo narys.
Amerikos televizijos akademijos žiuri komisijos skiriant Teffy apdovanojimą narys, 2004; Alma Atos kinofestivalio „Šakeno žvaigždės“ žiuri narys, 2004; Anapos kinofestivalio „Kinošokas“ žiuri narys, 2009.
Turi dukterį Aigul Sartbajevą ir sūnų Stasį Vidugirį.
Filmografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Susitikimai gamykloje“ (Заводские встречи), 1962, dokumentinis filmas; operatorius. Vidurinės Azijos respublikų ir Kazachstano kino festivalio Ašchabade diplomas, 1964.
- „Atsigręžę į saulę“ (Обращенные к солнцу), 1963, dokumentinis filmas; režisierius, operatorius, sukurtas kartu su I. Morgačiovu. Diplomas už debiutą, Ašchabadas, 1964.
- „Trys atsakai kalnams“ (Три ответа горам), 1963, dokumentinis filmas; operatorius. 1-ojo Sąjunginio kino festivalio Leningrade diplomas, 1964; Vidurinės Azijos respublikų ir Kazachstano kino festivalio diplomas už geriausią dokumentinį filmą, Ašchabadas, 1964.
- „Didelėje šeimoje“ (В большой семье), 1963, dokumentinis filmas; operatorius.
- „Paieškų-filmavimo partija“ (ПСП – Поисково-съемочная партия), 1965, dokumentinis filmas; scenarijaus autorius, režisierius, operatorius. 5-ojo Vidurinės Azijos respublikų ir Kazachstano kino festivalio Ašchabade diplomas už geriausią darbą, 1966.
- „Užtvėrimas“ (Перекрытие), 1966, dokumentinis filmas; scenarijaus autorius, režisierius, operatorius. Vidurinės Azijos respublikų ir Kazachstano kino festivalio Dušanbėje diplomas, 1966.
- „Kirgizijos keliai“ (Дороги Киргизии), 1967, dokumentinis filmas; scenarijaus autorius, režisierius. 6-ojo Vidurinės Azijos respublikų ir Kazachstano Dušanbėje kino festivalio diplomas už geriausią mokslo populiarinimo filmą, 1966.
- „Smėlio pilys“ (Замки на песке), 1968, dokumentinis filmas; scenarijaus autorius, režisierius, operatorius. 7-ojo Vidurinės Azijos respublikų ir Kazachstano kino festivalio Frunzėje I laipsnio diplomas, 1968; rekordinis skaičius tarptautinių apdovanojimų: Krokuvos (Lenkija) tarptautinio kino festivalio Didysis prizas „Auksinis Vavelio drakonas“, 1968; SIDLAK žiuri premija „Sidabrinis medalis“, 1969; 3-ojo tarptautinio kino festivalio Teherane specialusis žiuri prizas „Auksinė statulėlė“, 1968; Tarptautinio trumpametražinių filmų festivalio Tamperėje (Suomija) Didysis prizas, 1970; Tarptautinio kino festivalio Sidnėjuje (Australija) diplomas, 1970.
- „Pamaina“ (Вахта), 1969, trumpametražis dokumentinis filmas; režisierius. Vidurinės Azijos ir Kazachstano kinofestivalio Almatoje diplomas ir prizas „Tulpar“ už geriausią trumpametražį dokumentinį filmą, 1969; 1-ojo Sąjunginio kinoilmų apie darbininkus festivalio Sverdlovske (dab. Jekaterinburgas) prizas, 1970.
- „Paskutinė savaitės diena“ (Последний день недели), trumpametražis meninis filmas; režisierius, operatorius.
- „Tai ne bėda“ (Это не беда), 1970, trumpametražis meninis filmas; režisierius. 9-ojo tarptautinio kinofestivalio Krokuvoje (Lenkija) diplomas, 1972.
- „Naryno dienoraštis“ (Нарынский дневник), 1971, pilnametražis dokumentinis filmas; scenarijaus autorius, režisierius, operatorius. 5-ojo Sąjunginio kinofestivalio Tbilisyje prizas ir pirmoji premija „Už geriausią pilnametražį dokumentinį filmą“, 1972; 3-ojo Tarptautinio kinofestivalio Grenoblyje Gran Prix, 1974.
- „Akiniuotis“ (Очкарик), 1973, meninis telefilmas. Scenarijaus autorius, režisierius. 5-ojo Sąjunginio telefilmų festivalio Taškente žiuri diplomas, 1973; Sąjunginės Lenino pionierių organizacijos Centrinės tarybos garbės raštas ir prizas „Raudonasis gvazdikas“ už geriausių vaikų filmą, 1975; SSRS Valstybinio radijo ir televizijos komiteto atžymėtas kaip žiūrimiausias filmas, parduotas 43 užsienio šalims.
- „Toktogulo jūra – pirmoji diena“ (Токтогульское море – день первый), 1973, dokumentinis filmas; režisierius, operatorius.
- „Sakmė apie žmogų, ratą ir plataną“ (Сказ о Человеке, Колесе и Чинаре), 1975, meninis filmas; scenarijaus autorius, režisierius, operatorius.
- „Neramios saulės metais“ (В год неспокойного солнц), 1977, pilnametražis dokumentinis filmas; scenarijaus autorius, režisierius, operatorius. 20-ojo Tarptautinio kinofestivalio Leipcige pagrindinis prizas „Auksinis balandis“; 7-ojo Sąjunginio kinofestivalio Rygoje VPSCT Centro komiteto prizas "Už geriausiai atvaizduotą darbo ir darbo žmogaus gyvenimo temą", 1978.
- „Reportažas apie legendą“ (Репортаж о легенде), 1977, meninis dokumentinis pilnametražis telefilmas; scenarijaus autorius, režisierius, operatorius.
- „Vyrai be moterų“ (Мужчины без женщин), 1981, meninis filmas; režisierius, kaskadinių triukų filmavimo operatorius. 2-ojo tarptautinio Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių kinofestivalio Damaske pagrindinis prizas „Sidabrinius Damasko kalavijas“, 1981.
- „Kurpsajaus ritmai“ (Ритмы Курпсая), 1983, dokumentinis filmas; scenarijaus autorius, operatorius.
- „Katastrofą draudžiu“ (Катастрофу не разрешаю), 1986, meninis filmas; režisierius.
21. "Ir vėl skrydis" (И снова полет), 1987, dokumentinis filmas; scenarijaus autorius, režisierius. Prizas už geriausią operatoriaus darbą, 1987.
22. "Sprogimas" (Взрыв), 1987, dokumentinis filmas; scenarijaus autorius, režisierius. Metų filmas, 1987.
23. "Nuskendusio miesto paslaptis" (Тайна затонувшего города), 1988, dokumentinis filmas, scenarijaus autorius, režisierius. Kirgizijos SSR prizas už geriausią režisieriaus darbą, 1988.
24. „Bugu Ene“ (Бугу-эне), 2008, mokslinis dokumentinis filmas; režisierius.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Susipažinkime: Algimantas VIDUGIRIS 2006.07.04 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Biškeke iškilmingai paminėtas iškilaus kino kūrėjo iš Lietuvos Algimanto Vidugirio 70-metis Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.