Aguoniniai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Papaveraceae | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Dirvinė aguona (Papaver dubium) | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Aguoniniai (Papaveraceae) – magnolijūnų (Magnoliophyta) augalų šeima, kuriai priklauso plaukuotos arba plikos vienametės ir daugiametės žolės, turinčios pieno sulčių. Šeimai priklauso ir kelios krūmų bei nedidelių medžių rūšys. Vaisius – dėžutė arba riešutėlis. Apdulkinami daugiausia vabzdžių, kai kurios rūšys – vėjo. Auga vidutinio ir subtropinio klimato kraštuose. Pasaulyje yra apie 200 rūšių, priklausančių 45 gentims.
Lietuvoje šiai šeimai priklauso gana įvairūs augalai:
- Ugniažolė (Chelidonium). Visos augalo dalys nuodingos. Pieno sultyse yra alkaloidų, turinčių narkotinių savybių. Gydymui naudojamos antžeminės augalo dalys.
- Ešolcija (Eschscholzia). Auginama darželiuose, yra gražių veislių pilnaviduriais žiedais. Kai kur liaudies medicinoje vartojama kaip migdanti žolė.
- Aguona (Papaver). Dekoratyvinės formos auginamos darželiuose, dirvinė aguona yra javų piktžolė (pav.), daržinės aguonos sėklos naudojamos konditerijoje, taip pat iš jų spaudžiamas maistingas aliejus. Opijinių aguonų veislės turi daug pieno sulčių. Išdžiūvusios pieno sultys vadinamos opijumi, kurio sudėtyje yra daug alkaloidų, iš kurių svarbesni morfinas, kodeinas, papaverinas ir kt. Šie alkaloidai naudojami medicinoje.
Kitos gentys:
- Arctomecon
- Argemona (Argemone)
- Aguonmedis (Bocconia)
- Canbya
- Dendromecon
- Dicranostigma
- Eomecon
- Vaiklas (Glaucium)
- Hunnemannia
- Vilkaguonė (Hylomecon)
- Maklėja (Macleaya)
- Meconella
- Aguonaitis (Meconopsis)
- Platystemon
- Platystigma
- Roemeria
- Romnėja (Romneya)
- Sangvinarija (Sanguinaria)
- Stylomecon
- Stylophorum
