Pereiti prie turinio

Abu Simbelas

Koordinatės: 22°20′13″ š. pl. 31°37′32″ r. ilg. / 22.33694°š. pl. 31.62556°r. ilg. / 22.33694; 31.62556
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Abu Simbelas
U6C12C2F31S29U6

Abu Simbelo didžioji šventykla
Abu Simbelas
Abu Simbelas
Koordinatės 22°20′13″ š. pl. 31°37′32″ r. ilg. / 22.33694°š. pl. 31.62556°r. ilg. / 22.33694; 31.62556
Vieta Egiptas, Asuano muchafaza
Regionas Nubija
Istorija
Statytojas Ramzis II
Pastatytas 1244 m. pr. m. e.
Laikotarpis senovė
Tauta egiptiečiai
Informacija
Tirtas nuo 1813 m.
Vikiteka VikitekaVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 88

Abu Simbelas – archeologinė vieta pietų Egipte, kurios pagrindiniai objektai – dvi šventyklos uolose. Vieta yra vakariniame Nasero ežero krante, apie 290 km į pietryčius nuo Asuano. Abu Simbelas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą, kur vadinamas Nubijos paminklais. Tai viena pagrindinių Egipto turizmo vietų.

Nilo aukštupio dykumose – romėnų laikais Abu Simbelas vadintas Nubija – Ramzis II įsakė iškalti uolose dvi šventyklas. Šiandiena jos laikomas Ramzi II valdymo laikotarpio (12911213 m. pr. m. e.) architektūros bei meno simboliais. Šventyklos yra vakariniame Nilo upės krante, 1964–1968 m. perkeltos apie 200 metrų į vakarus nuo upės baiminantis galimo užliejimo dėl Asuano užtvankos statybų. Šventyklų fasadus puošia milžiniškos statulos, išskaptuotos tiesios iš uolos – tos pačios, kurioje iškirsti fasadai.

Matomos pjūvių žymės

Didesnioji iš dviejų šventyklų buvo skirta Amonui, Ra Harachučiui ir Pta, taip pat pačiam Ramziui II. Ji buvo pastatyta taip, kad tekanti saulė iš rytų pro įėjimą apšviestų šventyklos vidų dvi dienas per metus. Perkėlus šventyklą šios dienos metuose dabar yra vasario 22 ir spalio 22-oji. Faraono veidą turi trys sėdinčios, apie 20 m aukščio fasado statulos. Viso jų yra keturios, tačiau viena iš jų tikriausiai sugriuvo greitai po šventyklų pastatymo minėto žemės drebėjimo metu ir nebuvo atstatyta. Jos išdėstytos poromis, po vieną kiekvienos įeigos, besidriekiančios 35 m gilyn į kalną, pusėje. Valdovo didybę gerai įkūnijo ir architektūra, ir puošyba.

Milžiniškų matmenų statulos simbolizuoja faraono, dėvinčio Aukštutinio ir Žemutinio Egipto raštais margintą karūną, valdžią ir jėgą. Visų trejų veiduose matoma tyli išmintis, teisingumas ir įkūnijamas sumanus valdymas. Mažesnėse fasado skulptūrose pavaizduoti Ramzio II žmona Nefertarė, motina Mutuja ir kai kurie vaikai prie kojų.

Prabangi išorė kontrastuoja su maža uoloje išskobta interjero erdve. Joje yra kolonų apsuptas kiemas, hipostilė (kolonų salė), vestibiulis ir celė (šventyklos viduje), kurioje stovėjo valdovo ir Ramzių dinastijos dievų trejybės statulos. Faraono statula greta dievų buvo didžiausios pagarbos jam dar gyvam esant išraiška. Dizainas būdingas Naujosios karalystės laikotarpiui, tik perkeltas į požeminį statinį. Ant šventyklos fasado krentančios šviesos kuriami efektai panašūs į sumaniai parinktą vidaus apšvietimą. Didžiosios šventyklos įėjimo ir galinė sienos dekoruotos reljefais, vaizduojančiais Ramzį II, nugalintį priešus ir juos dovanojantį įvairioms dievybėms. Vidaus reljefų scenos religinės ir vaizduojančios sudievintą Ramzio II vaizdinį.

Faraono privilegijas ir dieviškumą rodė mažesnės, deivei Hator (dangiškajai Ramzio žmonai) ir Nefertarei (žemiškajai faraono žmonai) skirtos šventyklos puošyba. Iš hipostilės atriumo ir celės sudarytą fasadą puošia šešios statulos: iš abiejų įėjimo pusių su Ramzio II ir Nefertarės statulomis. Šios statulos yra apie kiek aukštesnės nei 10 metrų. Šalia jų mažesniais reljefais pavaizduoti kai kurie Ramzio II vaikai.

Iš pradžių šventyklos stovėjo ant Nilo pusėn žvelgiančių iškyšulio šlaitų. Jas 1813 m. pirmuoju iš europiečių moderniaisiais laikais atrado didysis šveicarų orientalistas J. L. Burkhardtas (17841817), matęs jas iš valties. Tuo metu šventyklos buvo užneštos smėliu. Pirmuoju europiečiu, apsilankiusiu Didžiojoje šventykloje, tikriausiai buvo Džovanis Belconis, padaręs tai 1817 metais. 1844 m. Karlas Richardas Lepsijus kopijavo šventyklų sienų reljefus, 1869 m. šventyklas nuo smėlio išvalė Ogiustas Marjetas. Abu Simbelas yra europietiška vietovės pavadinimo adaptacija pagal arabišką Abu Sunbul, kuris savo ruožtu išvestas iš senovinio pavadininimo Ipsambul.[1] Populiaria legenda, vietovės pavadinimas kilęs iš vietinio berniuko Abu Simbelo vardo, kuris parodė Burkhardtui šventyklų vietą.

XX a. Nilo potvynių tręšiama Nubijos sritis patyrė didelių pokyčių. 1898 m. buvo pastatyta pirmoji Asuano užtvanka ir upės lygis pakilo. XX a. 6 dešimtmetyje pradėjus statyti antrąją, Sad el Alio, užtvanką, kilo pavojus Nubijos architektūros ir meno vertybėms – kylantis Nasero saugyklos vanduo galėjo užlieti Abu Simbelio šventyklas. Joms gelbėti UNESCO 1963 m. organizavo gelbėjimo operaciją, kuriai pakako tik ketverių metų. Ji buvo finansuota aukomis iš daugiau nei 50 šalių. Šventyklos buvo atskirtos nuo uolų, supjaustytos 30 tonų luitais (apie 16 000 vnt) ir vėl surinktos vietovėje, esančioje 65,5 m aukščiau vandens lygio. Viskas sudėta lygiai taip pat, kaip stovėjo prieš tai. Statulos žvelgė ta pačia kryptimi, kaip tada, kai buvo pastatytos XIII a. pr. m. e.

  1. Middle East and Africa: International Dictionary of Historic Places. Routledge, 2014, p. 16
  • Kathryn A. Bard. Encyclopedia of the Archaeology of Ancient Egypt. Routledge, 2005, p. 87–89
  • Encyclopaedia Britannica