Abiponai
| Abiponai | |
|---|---|
 Abiponų kariai (XVIII a. piešinys)
| |
| Gyventojų skaičius | išnykę |
| Populiacija šalyse | Argentina |
| Kalba (-os) | abiponų |
| Religijos | krikščionybė, tradicinė tikyba |
| Giminingos etninės grupės | gvajkurai |
Abiponai – išnykusi Pietų Amerikos indėnų gentis, priklausanti gvajkurų genčių grupei. Kalbėjo matakų-gvajkurų grupei priskiriama abiponų kalba. Buvo artimi pilagams, tobams, mokoviams.
Gyveno Gran Čiake, daugiausia tarp Bermecho upės ir Malabrigo upelio pietuose. Buvo narsūs kariai, kurie netrukus prisijaukino iš konkistadorų atimtus arklius ir ilgai priešinosi žemių kolonizacijai. Manoma, ka pradžioj gyveno ir Šiauriname Čiake, prie Pilkomajo, Paragvajaus upių, vėliau pasitraukė į pietus, iš rytinio Paranos kranto juos išstūmė gvaraniai. 1640 m. nugalėjo matarus ir dominavo savo gyvename regione. Vertėsi medžiokle, žvejyba, rankiojimu. Buvo karingi, vedami šamano paskirto karo vado.[1]
XVIII a. abiponų žemėse pradėjo kurtis krikščioniškos misijos: 1748 m. San Jerónimo del Rey (dabartinio Rekonkistos miesto vietoje), 1749 m. Purísima Concepción (prie Salado upės), 1750 m. San Fernando del Río Negro (dabartinės Resistensijos vietoje), 1763 m. Santo Rosario y San Carlos del Timbó (dabartinės Eraduros gyvenvietės vietoje). 1768 m. iš Amerikos išvarius jėzuitus misijos užsidarė, o abiponai paliko gyvenvietes. Daug jų išnaikino tobai ir mokoviai.
Austrų jėzuitas Joseph Brigniel sudarė abiponų kalbos žodyną, gramatiką, nupiešė jų žemių žemėlapį. 1896 m. šis jo darbas įtrauktas į Boletín la Academia Nacional de Ciencias rinkinį. Kitas austrų jėzuitas Martín Dobrizhoffer aprašė abiponų papročius, gyvenimo būdą (De Abiponibus, Viena, 1784 m.). Apie abiponus rašė Charles Darwin veikale The Descent of Man.
XIX a. pr. abiponai sudarė taiką su Korienteso provincija.
Abiponai buvo skirstomi į tris grupes: riukachus (rükahes), gyvenusius lygumose, nakaigetergechus (nacaigueterguejes), gyvenusius miškuose ir jaukanigus (yaaucanigas), gyvenusius paupių pelkynuose. Pastarieji galėję būti ir mepenai, asimiliavęsi su abiponais.
Iki XIX a. abiponų grupės tebegyveno į šiaurę nuo Santa Fė. Dabar oficialiai laikomi išnykusiais, nors teigiama, kad Formosos provincijos pietryčiuose yra išlikę jų palikuonių.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www.mnsu.edu/emuseum/cultural/southamerica/abipon.html Archyvuota kopija 2006-06-19 iš Wayback Machine projekto.