2024 m. vasaros olimpinės žaidynės
| XXXIII Olimpinės žaidynės | |
 | |
| Oficialus žaidynių logotipas | |
| Sostinė |  Paryžius, Prancūzija
|
| Šūkis | „Plačiai atverkime žaidynes“ (pranc. Ouvrons grand les Jeux) |
| Valstybių skaičius | 206 |
| Sportininkų skaičius | 10 500 |
| Rungčių kiekis | 329 (32 sporto šakose) |
| Atidarymo ceremonija | 2024 m. liepos 26 d. |
| Uždarymo ceremonija | 2024 m. rugpjūčio 11 d. |
| Atidarytomis paskelbė | Emanuelis Makronas |
| Olimpinę ugnį uždegė | Marie-José Pérec Teddy Riner |
2024 m. vasaros olimpinės žaidynės (pranc. Jeux olympiques d'été de 2024), oficialiai XXXIII Olimpiada (pranc. Jeux de la XXXIIIe Olympiade), dar žinomos kaip „Paryžius 2024“ – daugiašakės sporto žaidynės, 33-osios vasaros olimpinės žaidynės, kurios vyko 2024 m. liepos 26 – rugpjūčio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje.[1]
Vasaros olimpinės žaidynės į Paryžių sugrįžo praėjus šimtmečiui nuo 1924 m. olimpiados. Jos tapo šeštosiomis olimpinėmis žaidynėmis, kurias yra rengusi Prancūzija (trys vasarą ir trys žiemą). Tai bus pirmas kartas, kai dvejos iš eilės olimpinės žaidynės vyks Europoje – po Paryžiaus žaidynių Italijoje vyks 2026 m. žiemos olimpinės žaidynės.
Miestai kandidatai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iš pradžių dėl organizatoriaus teisės varžėsi Paryžius ir Los Andželas. Tarptautinis olimpinis komitetas galutinį sprendimą paskelbė 2017 m. rugsėjo 13 dieną. Tai buvo precendento neturintis balsavimas, kurio metu paaiškėjo tiek 2024 m., tiek 2028 m. olimpinių žaidynių rengėjai.[2] Teisęs surengti Olimpiadą gavo ir Paryžius ir Los Andželas. Anksčiau buvo pranešta, kad Budapeštas, Roma, Hamburgas atsisakė ketinimų surengti olimpines žaidynes 2024 metais.[3]
Sporto šakos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2019 m. vasario 21 d. Paryžiaus organizacinis komitetas pateikė siūlymą į programą įtraukti breiko šokius ir pakartotinai sugražinti tris sporto šakas, kurios vyko 2020 m. olimpiadoje - banglenčių sportą, laipiojimo sportą ir riedlenčių sportą. Programoje neliko softbolo, beisbolo ir karatė. 2019 m. birželio 24 d. Tarptautinis olimpinis komitetas pritarė programos pakeitimams.
Akademinis irklavimas (14)
Badmintonas (5)
Baidarių ir kanojų irklavimas (16)
Banglenčių sportas (2)
Boksas (13)
Breikas (2)
Buriavimas (10)
Dviračių sportas (22)
Dziudo (15)
Fechtavimasis (12)
Futbolas (2)
Gimnastika (18)
Golfas (2)
Imtynės (18)
Jojimas (6)
Krepšinis (4)
Laipiojimo sportas (4)
Lengvoji atletika (48)
Plaukimas (37)
Rankinis (2)
Regbis-7 (2)
Sinchroninis plaukimas (2)
Riedlenčių sportas (4)
Stalo tenisas (5)
Sunkioji atletika (14)
Šaudymas (15)
Šaudymas iš lanko (5)
Šiuolaikinė penkiakovė (2)
Šuoliai į vandenį (8)
Tekvondo (8)
Tenisas (5)
Tinklinis (4)
Triatlonas (3)
Vandensvydis (2)
Žolės riedulys (2)
Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2022 m. vasarį prasidėjus 2022 m. Rusijos invazijai į Ukrainą, Rusijos ir Baltarusijos komandos buvo pašalintos iš sporto varžybų arba šių šalių sportininkai dalyvavo po neutralia vėliava. Tuo pačiu metu Tarptautinis olimpinis komitetas išplatino rekomendacijas suspenduoti Rusijos ir Baltarusijos komandas dėl pažeistų olimpinių paliaubų.[4][5]
2023 m. vasario 1 d. Jungtinių Tautų Organizacija išleido rekomendacijas sugražinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į tarptautinę areną. Kovo 4 d. Afrikos olimpinių komitetų asociacija paskelbė apie palaikymą Rusijos sportininkų grįžimui. Kovo 10 d. Tarptautinė fechtavimo federacija tapo pirmąja olimpinio sporto federacija, kuri leido startuoti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams.[6]
2023 m. sausį TOK paskelbė apie planus sugražinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į olimpines žaidynes po neutralia vėliava. Tų pačių metų kovą TOK priėmė sprendimą leisti dalyvauti neutraliems Rusijos ir Baltarusijos sportininkams bei uždraudė olimpiadoje dalyvauti Rusijos karinių sporto klubų atstovams.[7] Dėl to keletas šalių pagrasino boikotuosiančios žaidynes:[8][9]
Infrastruktūra ir arenos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiojo Paryžiaus zona
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Arena | Rungtys | Talpa | Statusas |
|---|---|---|---|
| Yves-du-Manoir olimpinis stadionas | Žolės riedulys | 15000 | Renovuota |
| Stade de France | Regbis-7 | 77083 | Pastatyta ir nekeista |
| Lengvoji atletika | |||
| Uždarymo ceremonija | |||
| Paris La Défense Arena | Plaukimas | 15220 | |
| Vandensvydis (atkrentamosios) | |||
| Arena Porte de La Chapelle | Badmintonas | 8000 | Nauja statyba |
| Gimnastika (meninė) | |||
| Paryžiaus vandens sporto centras[10][11] | Meninis plaukimas | 5000 | |
| Šuoliai į vandenį | |||
| Vandensvydis (grupinės varžybos) | |||
| Buržės laipiojimo kompleksas | Laipiojimo sportas | 5000 | Laikina |
| Arena Paris Nord | Boksas (atkrentamosios, ketvirfinalis) | Pastatyta ir nekeista | |
| Šiuolaikinė penkiakovė (fechtavimas) |
Paryžiaus centrinė zona
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
| Arena | Rungtys | Talpa | Statusas |
|---|---|---|---|
| Parc des Princes | Futbolas (finalas) | 48583 | Pastatyta ir nekeista |
| Stade Roland Garros | Tenisas | 34000 | |
| Boksas (pusfinaliai, finalas) | |||
| Paryžiaus Versalio parodų rūmai | Tinklinis | 12000 | |
| Stalo tenisas | 6000 | ||
| Sunkioji atletika | 6000 | ||
| AccorHotels Arena | Gimnastika (sportinė ir batuto) | 15000 | |
| Krepšinis | |||
| Eliziejaus laukų didieji rūmai | Fechtavimas | 8000 | |
| Tekvondo | |||
| Santarvės aikštė | Krepšinis (3x3) | 30000 | Laikina |
| Breikas | |||
| Dviračių sportas (BMX laisvai) | |||
| Riedlenčių sportas | |||
| Jėnos tiltas | Atviro vandens plaukimas | 13000 (3000 sėdimų) | |
| Lengvoji atletika (maratonas, sportinis ėjimas) | |||
| Dviračių sportas (plentas) | |||
| Triatlonas | |||
| Marso laukas | Paplūdimio tinklinis | 12000 | |
| Marso laukų didieji rūmai | Dziudo | 8000 | |
| Imtynės | |||
| Invalidų rūmai | Šaudymas iš lanko | 8000 |
Versalio zona
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Arena | Rungtys | Talpa | Statusas |
|---|---|---|---|
| Versalio rūmai | Žirgų sportas (išjodinėjimas, konkūrai, krosas) | 80000 | Laikina |
| Šiuolaikinė penkiakovė | |||
| Le Golf National | Golfas | 35000 | Pastatyta ir nekeista |
| Elankūas | Dviračių sportas (kalnų) | 25000 | |
| Sen Kanteno velodromas | Dviračių sportas (trekas) | 5000 | |
| Dviračių sportas (BMX) | 5000 |
Arenos kituose miestuose
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Arena | Rungtys | Talpa | Statusas |
|---|---|---|---|
| Pierre-Mauroy stadionas (Vilnev d'Askas) | Krepšinis (atkrintamosios) | 26000 | Pastatyta ir nekeista |
| Rankinis (Ketvirtfinalis ir finalas) | |||
| Il de Franso nacionalinis olimpinis laivybos stadionas (Veras prie Marnos) | Akademinis irklavimas | 22000 | |
| Baidarių ir kanojų sprintas | |||
| Baidarių ir kanojų slalomas | |||
| Velodromo stadionas (Marselis) | Futbolas | 67394 | |
| Parc Olympique Lyonnais (Lionas) | Futbolas | 59186 | |
| Bordo naujasis stadionas (Bordo) | Futbolas | 42115 | |
| Geoffroy-Guichard stadionas (Sent Etjenas) | Futbolas | 41965 | |
| Allianz Riviera (Nica) | Futbolas | 35624 | |
| Beaujoire stadionas (Nantas) | Futbolas | 35322 | |
| Marselio Pointe Rouge uostas (Marselis) | Buriavimas | 5000 | |
| Teahupoo paplūdimis (Teahupoo, Prancūzijos Polinezija) | Banglenčių sportas | 5000 | |
| Prancūzijos nacionalinis šaudymo sporto centras (Šatoru) | Sportinis šaudymas | 3000 |
Ne sporto arenos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Arena | Rungtys | Talpa | Statusas |
|---|---|---|---|
| Eifelio bokštas ir Sena | Atidarymo ceremonija | 600000 | Laikina |
| Lilas Saint Denis | Olimpinis kaimelis | 17000 | Nauja statyba |
| Buržė | Žiniasklaidos kaimelis | – | Laikina |
| Tarptautinis transliacijos centras | |||
| Konferencijų rūmai |
Atidarymo ceremonija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2024 m. liepos 26 d. Paryžiuje iškilmingai atidarytos olimpinės žaidynės. Pirmą sykį olimpinių žaidynių istorijoje atidarymo ceremonija vyko ne stadione, o miesto erdvėse. Ceremonija vyko ant Senos upės ir aplink upę išsidėsčiusias Paryžiaus lankytinas vietas. Pirmą kartą olimpiados istorijoje sportininkai šalių parado metu buvo plukdomi laivais. Atidarymo kalbos įvyko šalia Eifelio bokšto papėdės, o žaidynes oficialiai atidarė Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas.
Uždarymo ceremonija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paryžiaus olimpinių žaidynių uždarymo ceremonija buvo surengta 2024 m. rugpjūčio 11 d. Paryžius olimpiados vėliavą perdavė Los Andželo miestui (JAV), kur vyks XXXIV vasaros olimpinės žaidynės. Įspūdingame spektaklyje JAV Holivudo aktorius Tom Cruise perėmė olimpinę vėliavą iš Paryžiaus merės Anne Hidalgo. Ceremonijoje Lietuvos trispalvę nešė sidabro medalio laimėtoja, breiko šokėja Dominika Banevič.
Medalių lentelė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Vieta | Šalis | Auksas | Sidabras | Bronza | Suma |
|---|---|---|---|---|---|
| 1 |  JAV (USA)
|
40 | 44 | 42 | 126 |
| 2 |  Kinija (CHN)
|
40 | 27 | 24 | 91 |
| 3 |  Japonija (JPN)
|
20 | 12 | 13 | 45 |
| 4 |  Australija (AUS)
|
18 | 19 | 16 | 53 |
| 5 |  Prancūzija (FRA) |
16 | 26 | 22 | 64 |
| 6 |  Nyderlandai (NED)
|
15 | 7 | 12 | 34 |
| 7 |  Jungtinė Karalystė (GBR)
|
14 | 22 | 29 | 65 |
| 8 |  Pietų Korėja (KOR)
|
13 | 9 | 10 | 32 |
| 9 |  Italija (ITA)
|
12 | 13 | 15 | 40 |
| 10 |  Vokietija (GER)
|
12 | 13 | 8 | 33 |
| 11 |  Naujoji Zelandija (NZL)
|
10 | 7 | 3 | 20 |
| 12 |  Kanada (CAN)
|
9 | 7 | 11 | 27 |
| 13 |  Uzbekija (UZB)
|
8 | 2 | 3 | 13 |
| 14 |  Vengrija (HUN)
|
6 | 7 | 6 | 19 |
| 15 |  Ispanija (ESP)
|
5 | 4 | 9 | 18 |
| 70 |  Lietuva (LTU)
|
0 | 2 | 2 | 4 |
| Iš viso | 329 | 330 | 385 | 1044 | |
Dalyviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuva 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvai atstovavo 51 sportininkas, rungtyniaujančių 13-oje sporto šakų.
- Medalininkai
|
Sportininkas | Sporto šaka | Rungtis | Data |
|---|---|---|---|---|
 Sidabras
|
Mykolas Alekna | Lengvoji atletika | Vyrų disko metimas | Rugpjūčio 7 d. |
| Sidabras
|
Dominika Banevič | Breikas | Moterų breikas | Rugpjūčio 9 d. |
 Bronza
|
Viktorija Senkutė | Akademinis irklavimas | Moterų vienetai | Rugpjūčio 3 d. |
| Bronza
|
Evaldas Džiaugys Gintautas Matulis Aurelijus Pukelis Šarūnas Vingelis |
Krepšinis | Vyrų 3x3 | Rugpjūčio 5 d. |
2024 m. padidintos valstybės stipendijos ir premijos už sporto laimėjimus: už olimpinį auksą sportininkams numatyti 167 695 eurai, už sidabrą – 83 875 Eur, o už bronzą – 62 920 Eur. Sportininkų treneriams papildomai skiriamos perpus mažesnės premijos.[12]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Butler, Nick (7 February 2018). „Paris 2024 to start week earlier than planned after IOC approve date change“. insidethegames.biz. Nuoroda tikrinta 7 February 2018.
- ↑ „Paryžius ir Los Andželas paskelbti 2024-ųjų ir 2028-ųjų olimpiadų šeimininkais“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-09-14.
- ↑ „Paaiškėjo 2024 ir 2028 metų vasaros olimpinių žaidynių sostinės“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-07-12.
- ↑ IOC recommends banning Russian, Belarusian athletes from international events
- ↑ Taika ir karas olimpinėse žaidynėse: paliaubų tyla, kuri skambėjo rečiau, nei norėtųsi
- ↑ FIE approves return of Russian and Belarusian fencers in time for start of Paris 2024 qualifying
- ↑ Rusams ir baltarusiams veriasi durys grįžti į pasaulio sportą
- ↑ „Countries could boycott 2024 Paris Olympics if Russian, Belarusian athletes allowed to compete“. ABC. 4 February 2023. Suarchyvuota iš originalo 3 February 2023. Nuoroda tikrinta 4 February 2023.
- ↑ Sytas, Andrius; Koyyur, Arun (3 February 2023). „Estonia threatens to boycott Paris Olympics if Russian, Belarusian athletes allowed“. Reuters. Suarchyvuota iš originalo 5 February 2023. Nuoroda tikrinta 5 February 2023.
- ↑ à 17h48, Par Le ParisienLe 29 avril 2020; À 19h28, Modifié Le 29 Avril 2020 (29 April 2020). „JO de Paris 2024 : voici à quoi ressemblera le futur centre aquatique de Saint-Denis“. leparisien.fr. Suarchyvuota iš originalo 22 October 2021. Nuoroda tikrinta 30 April 2020.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link) - ↑ Levy, Theo (29 August 2022). „THE AQUATICS CENTRE : AN OLYMPIC CLASS COMPLEX FOR THE PEOPLE OF SEINE SAINT DENIS“. Paris 2024. Suarchyvuota iš originalo 14 August 2022. Nuoroda tikrinta 29 August 2022.
- ↑ „Kokią premiją užsitikrino Lietuvos 3x3 krepšinio“. DELFI. Nuoroda tikrinta 2024 m. rugpjūčio 6 d.
| ||||||||||||||