Šiaurinė
| Epocha J2000 | |
|---|---|
| Spektrinė klasė | F7 (cefeidė), F3 (tolimasis palydovas), C (artimasis palydovas) |
| Deklinacija | +89°15'51.0" |
| Atstumas | 323[1] šm |
| Fizikinės charakteristikos | |
Šiaurinė (lot. Polaris) – ryškiausia Mažųjų Grįžulo Ratų žvaigždė (tiksliau, trijų žvaigždžių sistema), esanti arčiausiai šiaurinio dangaus poliaus (nutolusi per 45'). Geltona. Matoma visame Šiaurės pusrutulyje ištisus metus.
Navigacinė žvaigždė, jos aukštis virš horizonto laipsniais rodo vietos geografinę platumą. Pagal Šiaurinę galima rasti šiaurės kryptį. Ji randama, apie 5 kartus pratęsus dvi kraštines Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždes (β Umi ir α Umi).
Hubble teleskopo pagalba šiuo metu nustatyta, jog žvaigždė yra trinarė.
Didžiausia šios sistemos žvaigždė (Šiaurinė A) yra milžinė cefeidė. Jos šviesumas keičiasi 3,97 paros periodu, kuris kasmet pailgėja maždaug aštuoniomis sekundėmis. Šios žvaigždės šviesumas pamažu didėja: manoma, kad ji dabar daugiau kaip dvigubai ryškesnė nei kai ją stebėjo Ptolemėjus. Ryškumo svyravimų apimtis mažėja (nuo 1900 m. iki dabar svyravimai susilpnėjo nuo 8 % iki 2 %). Ši milžinė nelabai ryški tik todėl, kad yra gana toli.
Didžioji žvaigždė turi labai arti skriejantį mažą palydovą Šiaurinę Ab ir daug toliau esančią Šiaurinę B (stebėtą jau Viljamo Heršelio 1780 metais). Abu šie palydovai yra geltonosios nykštukės.
Kituose kataloguose Šiaurinė dar žymima 1 UMi, HD 8890 arba HR 424.
Kadangi Šiaurinė žvaigždė danguje turi pastovią vietą, ji vadinama Vinimi. Šiaurinę žvaigždę lietuviai dar vadino Marių žvaigžde arba Jūreivių žvaigžde, Jūra-žvaigžde, nes pagal ją orientavosi žvejai ir jūrininkai. Manoma, jog ši žvaigždė buvo žinoma ir pirmykščiam žmogui. Visos Europos ir Azijos tautos ją laikė dangaus centru. Tai, kad apie Šiaurinę žvaigždę sukasi Mažieji ir Didieji Grįžulo Ratai, sudarė pagrindą gausiems mitams ir legendoms. Kartais Šiaurinę žvaigždę slavai vadindavo Kuolu, aplink kurį vaikščioja arklys.
Pietų pusrutulyje tokios ryškios „Pietinės“ žvaigždės nėra.