Čilės socialistų partija

Čilės socialistų partija Partido Socialista de Chile
Lyderis	Osvaldo Andrade
Įkurta	1933 m. balandžio 19 d.
Būstinė	Santjagas (Čilė)
Politinė ideologija	socialdemokratija, Demokratinis socializmas

Čilės socialistų partija (PSC Partido socialista de Chile) – Čilės kairioji demokratinio socializmo politinė partija.

Istorija

Pirmoji Čilės socialistinė organizacija – Lygybės sąjunga buvo įkurta 1850 m. balandžio 14 d. Santjage Francisko Bilbao, Santjago Arkoso, Chose Zapiolos, Eusebio Lillo, Ambrosio Larečea ir Cecilio Cerdos iniciatyva. 1896 m. buvo įkurta Francisko Bilbao darbininkų partija, 1898 m. gegužės 1 d. surengusi pirmąjį Gegužės Pirmosios minėjimą. 1901 m. ji pasivadino Socialistų partija, buvo priimta programa ir reglamentas (įstatai). 1909 m. buvo įkurta Čilės darbininkų federacija, sujungusi Santjago socialistų grupes. Tačiau 1922 m. ji tapo III Internacionalo nare ir pasivadino Komunistų partija. 1912 m. liepos 4 d. dar buvo įsteigta Socialistų darbininkų partija, o 1919 – anarchistinė Pasaulio industrijos darbininkų sąjunga. Tačiau jos ypatingo vaidmens nevaidino.

1933 m. balandžio 19 d. Čilės socialistų partija (PSC) buvo atkurta, o 1938 m. kartu su kitomis kairiosiomis partijomis sudarė Liaudies frontą. Jo lyderis P. Agyrė Serda 1938–1941 m. buvo Čilės prezidentas. 1941–1946 m. Čilės vyriausybei vadovavo socialistas Ch A. Richas. 1947 m. kariškiai kairiuosius nušalino, prasidėjo represijos. Bet 1956 m. kairiosios partijos vėl susivienijo į Liaudies veikimo frontą. 1969 m. jis buvo reorganizuotas į Liaudies vienybės bloką, o 1970 m. šalies prezidentu buvo išrinktas socialistas Salvadoras Aljendė pradėjęs plačią valstybinio sektoriaus kūrimo programą, atlikęs agrarinę reformą, likvidavęs latifundijas. Tačiau 1973 m. rugsėjo mėn. kariškiai įvykdė valstybės perversmą, nužudė arba ištrėmė kairiųjų lyderius ir įvedė Augusto Pinočeto diktatūrą.

1976 m. PSC Centro komitetas tremtyje nutarė tęsti partijos veiklą. 1982 m. buvo įkurtas daugelį socialistų suvienijęs Laikinasis komitetas tremtyje, kuriam pavyko organizuoti veiklą ir šalyje. 1983 m. įvyko visuotinis streikas. 1985 m. buvo įkurtas demokratinis frontas Concertación Democratica. Bet tik 1989 m. gruodžio 27 d. Patricijui Aylvinui laimėjus prezidento rinkimus Čilėje prasidėjo demokratizacijos procesas.

1993 m. rinkimuose socialistai gavo 16 vietų parlamente ir 5 senate. 1997 m. parlamento rinkimuose PSC gavo 11,1 % balsų (11 vietų parlamente ir 4 senate), 2001 m. – 10 % balsų – 12 vietų parlamente ir 5 vietas senate. Ir nors 2002 m. partija buvo apkaltinta korupcija, 2003 m. kovo mėn. prezidentu išrinktas socialistas Rikardas Lagosas Eskobaras.

2005–2006 m. rinkimuose Čilės prezidente tapo pirmoji moteris – 54 m. gydytoja Mišelė Bašelė, diktatūros metais netekusi tėvo ir mylimojo, pati kankinta Pinočeto kalėjime. Kartu su pirmuoju turu vykusiuose parlamento rinkimuose PSC gavo 10 vietų parlamento 120 vietų žemuosiuose rūmuose, o kartu su koalicijos Concertacion de Partidos por la Democracia partneriais (Čilės krikščionių demokratų partija, Čilės partija už demokratiją ir Čilės radikali socialdemokratinė partija) – laimėjo 62 vietų daugumą. 38 vietų Senato rinkimuose koalicijai atiteko 20 vietų.

Struktūra

1996 m. atsisakyta bet kokių sąsajų su marksizmu. Pagal PSC statutą, priimtą 2000 m., partijos struktūra federalinė – komunalinė, veikla koordinuojama provincijose ir regionuose. Centro komitetą sudaro 60 narių, deleguotų iš regionų ir 30 narių, ištrinktų suvažiavime. Centro komitetas sudaro 9 narių Nacionalinį sekretoriatą. Vykdomasis organas – 26 narių Politinė komisija.

SI narė nuo 1996 m. rugsėjo 9 d.

Pirmininkai

• Nuo 1933 m. – Oskaras Šnakas, Salvadoras Aljendė, Eugenijus Gonsalesas, Raulis Ampero, Solomonas Korbalanas, Anicetas Rodrigesas, Karlosas Altamirano, Klodomiras Almeida, Jorgas Arrate, Rikardo Nunjesas,
• 2001 m. Kamilis Eskalona Medina,
• 2003 m. Gonzalas Martneris Fanta,
• 2005 m. Rikardas Nunjesas.

Nuorodos

• Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2006-01-16 iš Wayback Machine projekto.