Čeliabinsko sritis

Čeliabinsko sritis
Челябинская область

Valstybė

Rusija

Federalinė apygarda

Uralo federalinė apygarda

Ekonominis regionas

Uralo

Administracinis centras

Čeliabinskas

Oficialios kalbos

rusų

Vadovas

Piotras Suminas

Gyventojų

3 442 810 (10)^[1]

Plotas

88 529 km² (36)

- vandens %

0,3 %

Tankumas

39 žm./km²

Vikiteka

Čeliabinsko sritisVikiteka

Čeliabinsko sritis (rus. Челябинская область) – Rusijos sritis pietų Urale ir Vakarų Sibiro žemumoje. Ribojasi su Kazachija pietryčiuose, Baškirija vakaruose, Sverdlovsko sritimi šiaurėje, Orenburgo sritimi pietuose ir Kurgano sritimi rytuose. Centras – Čeliabinskas.

Pagrindinės pramonės šakos yra mašinų gamyba ir metalo apdirbimas, regione taip pat yra gamtinių išteklių – geležies rūdos, cinko ir kt.

Istorija

Sritis įkurta 1934 m. sausio 17 d. Čeliabinsko tvirtovė pastatyta 1736 m., tačiau daugiau gyventojų srityje ėmė kurtis XIX a., po to kai čia buvo nutiestas geležinkelis.

Geografija

Sritis įsikūrusi Pietų Uralo kalnuose ir Užuralėje. Aukštis iki 1406 m. Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -16-18 °C, liepos mėnesio +17-20 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 300–500 mm kritulių. Rytinės srities upės priklauso Kamos baseinui (Ufa), pietinės – Uralo baseinui (Uralas), rytinės – Tobolo baseinui (Miasas, Ujus). Gausu ežerų (Uvildai, Turgojakas ir kt.). Vakaruose, kalnų šlaituose auga mišrieji miškai, pietuose plyti miškastepės ir stepės.^[2]

Gyventojai

Tautinė sudėtis pagal 2002 m. surašymą:

rusai – 82,3 %
totoriai – 5,7 %
baškirai – 4,6 %
ukrainiečiai – 2,14 %
kazachai – 1,01 %
vokiečiai – 0,78 %
baltarusiai – 0,56 %
ir kt.

Miestai

Didžiausi miestai 2002 m. (> 30 tūkst. gyventojų):

Šaltiniai

↑ Оценка численности постоянного населения на 1 января 2021 года и в среднем за 2020 год.
↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos

Federaliniai subjektai

Respublikos	Adygėja \| Altajus \| Baškirija \| Buriatija \| Chakasija \| Čečėnija \| Čiuvašija \| Dagestanas \| Ingušija \|Jakutija \| Kabarda-Balkarija \| Kalmukija \| Karačiajų Čerkesija \| Karelija \| Komija \| Krymas* \| Marija \| Mordvija \| Šiaurės Osetija \| Tatarstanas \| Tuva \| Udmurtija
Kraštai	Altajus \| Chabarovskas \| Kamčiatka \| Krasnodaras \| Krasnojarskas \| Permė \| Primorė \| Stavropolis \| Užbaikalė
Sritys	Amūras \| Archangelskas \| Astrachanė \| Belgorodas \| Brianskas \| Čeliabinskas \| Irkutskas \| Ivanovas \| Jaroslavlis\| Kaliningradas \| Kaluga \| Kemerovas \| Kirovas \| Kostroma \| Kurganas \| Kurskas \| Leningradas \| Lipeckas \| Magadanas \| Maskva \| Murmanskas \| Žemutinis Naugardas \| Naugardas \| Novosibirskas \| Omskas \| Orenburgas \| Oriolas \| Penza \| Pskovas \| Rostovas \| Riazanė \| Sachalinas \| Samara \| Saratovas \| Smolenskas \| Sverdlovskas \| Tambovas \| Tiumenė \| Tomskas \| Tula \| Tverė \| Uljanovskas \| Vladimiras \| Volgogradas \| Vologda \| Voronežas
Federaciniai miestai	Maskva \| Sankt Peterburgas
Autonominės sritys	Žydų
Autonominės apygardos	Chantų Mansija \| Čiukotka \| Jamalas \| Nencija

Federalinės apygardos

[1] Оценка численности постоянного населения на 1 января 2021 года и в среднем за 2020 год.

[2] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.

[1]

[2]