Čavin de Uantaras
| Čavin de Uantaras Wantar Chawin | |
|---|---|
 Čavino griuvėsiai | |
  Čavin de Uantaras | |
| Koordinatės | 9°35′30″ p. pl. 77°10′40″ v. ilg. / 9.59167°š. pl. 77.17778°r. ilg. |
| Vieta | Ankašo departamentas, Peru |
| Regionas | Senovės Peru |
| Istorija | |
| Pastatytas | X a. pr. m. e. |
| Sugriautas | VI-IV a. |
| Laikotarpis | ankstyvasis akiratis |
| Tauta | Čavino kultūra |
| Informacija | |
| Vikiteka |  VikitekaVikiteka
|
 UNESCO
|
(angl.) (pranc.): 330 |
Čavin de Uantaras (isp. Chavín de Huántar, keč. Wantar Chawin) arba tiesiog Čavinas – archeologinė vietovė Peru, Ankašo departamente, Vario provincijoje, į pietus nuo Vario miesto. Vietovė įsikūrusi 3150 m aukštyje, tarp Juodosios ir Baltosios Kordiljerų, prie kelio Rekuajus-Varis ir vieno iš Maranjono intakų.
Čavin de Uantaras – tai apie 900 m. pr. m. e. statyto Čavino kultūros miesto griuvėsiai. Dabar tai senovinės priešinkinės kultūros muziejus po atviru dangumi. Dėl savo istorinės svarbos Čavin de Uantaras 1985 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Miestas išsidėstęs geroje geografinėje padetyje – tarp sausringos Kostos ir pelkėtos selvos, prie upės, junginčios miestą su Maranjonu. Nemažai radinių atskleidžia Čavino kultūros nuosmūkį, kuris vyko tarp 500–300 m. pr. m. e. Šventyklos buvo apleistos, kai kurios nebaigtos statyti. Vėliau miestą pakeitė mažas kaimelis, jo statybai panaudoti buvusio miesto akmenys.
Miestą tyriėjo senovės Peru kultūrų specialistas Julio César Tello. Tačiau 1945 m. Čavin de Uantarą užliejusi purvo nuošliauža gerokai apsunkino tyrimus: daug pastatų apgriauta, daug dirbinių vandens nuplukdyta.
Pagrindinis senovinio čavinų miesto centras buvo Didžioji arba Apvalioji aikštė (Circular Plaza). Tai buvo maldų centras. Į aikštę rinkdavosi maldininkai iš plačių apylinkių, buvo atliekamos religinės apeigos. Aikštė apvali, 20 m skersmens iš visų pusių apsupta plaformų. Aikštės viduryje rastas obeliskas ir altorius. Po aikšte įrengta požeminė galerija. Nuo aikštės nulipima „jaguaro laiptais“, kurie pastatyti iš juodo marmuro ir balto akmens. Šalia jų įrengtos kolonos su jaguaro atvaizdais.
Didingiausias Čavino statinys – 15 m piramidė (dar vadinama „Senąja šventykla“), apstatyta didžiulėmis akmen plokštėmis. Jos viduje buvo įrengtas aukojimų kambarys, keletas galerijų, šventyklų bei 5 m aukščio skulptūra – Lansonas. Kita Čavino šventykla pastatyta 500–200 m. pr. m. e. pasižymi gausiais bareljefais.
Dar vienas Čavino radinių – Raimondžio stela (pavadinta ją atradusio mokslininko garbei). Ji vaizduoja žmogų-jaguarą su baisiomis iltims. Rastai taip at spalvingų tekstilės gaminių, granito ir kalkakmenio skulptūrų, keramikos dirbinių.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Miroslav Stingl „Žvaigždžių garbintojai“. 1980 m. Praha ISBN 5-420-00167-5
