Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
 Šiaulių mūšis (vok. Die Schlacht um Schaulen) – 1915 m. balandžio–liepos mėn. vykusi Vokietijos imperijos ir Rusijos imperijos kariuomenių kautynių serija dėl Šiaulių miesto ir apylinkių kontrolės, kurios metu vokiečiai užėmė Šiaulius, iš jų pasitraukė, o vėliau vėl susigrąžino miesto ir apylinkių kontrolę. Operacija, paprastai laikoma Rygos–Šiaulių operacijos dalimi, buvo planuota kaip atitraukiantis manevras, tačiau dėl geresnių nei planuota puolimo rezultatų buvo išplėtota ir pasibaigė Vokietijos pergale, sudariusia sąlygas Vokietijai tęsti puolimą į Kuršą. 1915 m. balandžio 27 d. Vokietijos Generalinio štabo viršininkas Erichas fon Falkenhainas įsakė Rytų fronto vadui feldmaršalui Paului von Hindenburgui parengti ribotos demonstracinės paskirties operaciją Šiaulių kryptimi, kurios tikslas buvo atitraukti Rusijos vadovybės dėmesį nuo ruošiamo puolimo Galicijoje. Šiaulių puolimą vyriausiasis Vokietijos kariuomenės Rytų pajėgų vadas feldmaršalas Paulius fon Hindenburgas pavedė XXXIX atsargos korpuso (XXXIX. Reserve-Korps) vadui generolui Otui fon Lauenšteinui (Otto von Lauenstein). Tuo metu Šiauliuose gyveno apie 22 tūkst. gyventojų, miestas buvo augantis odos pramonės centras. P. Hindenburgas ir jo štabo viršininkas generolas leitenantas Erichas Liudendorfas puolimui paskyrė 12 divizijų, iš kurių 7 buvo kavalerijos. Tai turėjo užtikrinti greito prasiveržimo galimybę. Iš pradžių smogiamoji grupė buvo pavadinta Lauenšteino armijos grupe, jos vado generolo leitenanto Otto von Lauenstein vardu, o vėliau buvo pervadinta į Nemuno armiją (Njemenarmee). Pradinė Lauenšteino grupės užduotis buvo labai ribota. Jo kavalerija turėjo surengti išpuolius prieš Kaune, Šiauliuose ir Liepojoje buvusias rusų pajėgas, o pėstininkams buvo iškelta užduotis prasiveržti apie 30–40 km į priekį iki Kelmės–Telšių linijos. Pradinė sėkmė netrukus pavertė šią nedidelę antraeilę operaciją dideliu puolimu. |
gegužės 28 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
 Gyvenimo prasmė – vienas esminių filosofinių, teologinių klausimų, kuriuo bandoma nusakyti atskiro individo, žmonijos, gyvybės, visatos egzistavimo priežastį, paskirtį, tikslą. Į gyvenimo prasmės klausimą vienareikšmių atsakymų nėra, įvairios filosofijos kryptys, religijos ir tikėjimai pateikia labai skirtingus atsakymus į šį klausimą. Atsakymų į šį klausimą ieškoma per tokias sąvokas ir išeities taškus kaip Dievas, siela, laisva valia, etika, gėris ir blogis, pomirtinis gyvenimas, laimė ir kt. Krikščionybėje gyvenimo prasmė – išsigelbėjimo siekimas per Dievo malonę ir Kristaus užtarimą. Žmonės esti Dievo kūriniai, todėl turi mylėti ir garbinti savo Kūrėją. Pagal Kristaus mokymą gyvenantys, po mirties pateksią į Dievo karalystę. Panašus gyvenimo prasmės suvokimas ir islame – žemiškasis gyvenimas yra išbandymas, nuo žmogaus veiksmų priklauso, ar jis po mirties pateks į rojų, ar į pragarą. Norėdamas patekti į rojų, žmogus turi garbinti Alachą ir vykdyti Korane nurodytas priedermes. Ezoterinėje islamo atšakoje sufizme teigiama, kad Alachas pasaulį sukūręs savo malonumui, kad Visata ir gyvenimas yra lyg žaidimas, kurio pagrindinis prizas yra pats Alachas. Judaizme gyvenimo prasmė taip pat suvokiama per Dievo garbinimą, Dievo įsakymų laikymąsi, dvasinį tobulėjimą. Ezoteriniame Kabalos mokyme, gyvenimo tikslas yra galutinė sąjunga su Dievu, žmogų ir Dievą skiriančių „apvalkalų“ panaikinimas. Hinduizmui būdingi įvairūs gyvenimo prasmės suvokimai, tačiau daugelį jų vienija karmos, samsaros ir mokšos sąvokos. Žmogaus siela (atmanas) yra amžina ir turi savo karmą. Per daugelį savo gyvenimų (samsarą) žmogus turi dvasiškai tobulėti, kad išsivaduotų iš karmos ir samsaros bei pasiektų išsivadavimą – mokšą. Dvasinio tobulėjimo būdai yra įvairių dievybių garbinimas, praktikos (jogos) ir tam tikras gyvenimo būdas (dharma). Budizmas neteigia jokios gyvenimo prasmės, tačiau nurodo išsivadavimo iš kančios kelią, kuris kaip ir hinduizme pasiekiamas įveikiant samsarą ir pasiekiant nirvaną. Nors mokslas, kaip ir filosofinės ar teologinės teorijos, negali pateikti galutinio atsakymo į gyvenimo prasmės klausimą, yra keliamos įvairios teorijos ir hipotezės, besiremiančios daugiausia evoliucija ir laimės tyrinėjimais. Šios savaitės iniciatyva yra Tikėjimas. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
