Kabala

Apie miestą žr. Kabala (Azerbaidžanas).

Kabala (hebr. ‏קַבָּלָה‏‎; kabbālāh – 'gavimas') vadinama mistinė judaizmo tradicija, apimanti savitą Tanacho egzegezę, mokymus apie pasaulio atsiradimą ir sąrangą, kalbos prigimtį, Dievo vidaus gyvenimą, blogio kilmę.

Statusas judaizme

Judaizmas turi nedidelį skaičių (13) dogmų, t. y. tikėjimo punktų, privalomų kiekvienam save siejančiam su šia religija. Jas suformulavo viduramžių mąstytojas Mozė Maimonidas. Į jo sąrašą įeina, pvz., tikėjimas Dievo vienumu, amžinumu, taip pat - Sinajaus Įvykio tikrumas bei Šv. Rašto dieviška kilmė. Kaip pažymi Paul'is Johnson'as, judaizmas palieka išpažinėjui teisę turėti savą nuomonę subtiliais teologiniais klausimais (ir tai skiria judėjišką dvasingumą nuo krikščionybės istorijoje pasitaikiusių laikotarpių, kada dėl teologinio niuanso tikintysis „galėjo būti gyvas sudegintas“)^[1]; istorija lėmė taip, kad judaizmas labiau akcentuoja halachą (priesakus ir papročius), nei mistinę teologiją. Kabalos mokymai judaizme laikomi autoritetingais, tačiau griežtąja prasme jie nėra privalomi, kaip, pvz., Katalikų Bažnyčios dogmos.

Istorinė kilmė

Teologinės spekuliacijos, mistiniai motyvai pasirodo jau Biblijoje - pvz., pranašo Ezechielio knyga detaliai aprašo Dievo „Vežėčias“ su paslaptingomis angeliškomis būtybėmis. Dar iki Talmudo ankstyviausiosios dalies - Mišnos - žydai turėjo gausią apokaliptinę raštiją. Talmude paliudyta, kad pirmųjų amžių rabinai pripažino mistinius mokymus ir okultines praktikas, tyrinėtojų siejamas su Ezechielio ištaromis apie Dievo Vežėčias ir Pradžios knygos Pasaulio sukūrimo aprašymų - tiksliau, iš šių mįslingų ir detalių tekstų aiškinimo. Taip pat Talmude paliudyti apribojimai šiuos mokymus skleisti ir net draudimas taikyti okultines žinias, gautas iš šventųjų tekstų.

Kabalos šaltiniai

Svarbiausi Kabalos šaltiniai:

„Sefer Raziel HaMalakh“ (hebr. "Angelo Racielio knyga"),
„Sefer Bahir“,
„Sefer Yetzira“
„Sefer HaZohar“ (זהַר – 'švytėjimas, spindėjimas'), pagal pasaulietinę versiją išleistas XIII a. ispano Moshe de Leon. Šiame veikale išdėstyta 14 „Žaidimo taisyklių“ – tarsi Dievo įsakymų.

Kiti ypatingi tekstai:

„Šaarei Bina“ (Supratimo vartai) – 50 aspektų
„Šaar haGilgulim“ (Reinkarnacijų vartai), parašytas ARI (Lurijos) mokinio Chaimo Vitalio z"tl.

Temos ir sąvokos

Kabaloje svarbus vaidmuo teikiamas 22 hebrajų abėcėlės raidėms ir 10-čiai skaičių, kas sudaro Gyvybės Medį (Etz Hayim), atspindintį šviesos arba energetines galias.

Gyvybės medis - kabalistinė Sefirų schema, tapatinama Gyvybės ir Pažinimo medžiais, augusiais bibliniame Edeno sode.
Sefira - taip vadinamos dievo emanacijos, drauge su jas talpinančiais "indais" sudarančios savotiškas atskiras Dievo hipostazes.
Keter - pirmoji ir aukščiausioji sefira. (Žodis "keter" reiškia karūną.)
Chochma - antroji ir vyriškoji sefira, įkūnijanti išmintį. Taip pat vadinama Tėvu.
Bina - trečioji sefira, vadinama "motina". Žodis "binah" reiškia įžvalgą.
Chesed (hebr. malonė)
Gevura (hebr. rūstybė)
Tiferet (hebr. tobulumas)
Necach (hebr. pergalė)
Hod (hebr. šlovė)
Jesod (hebr. pamatas)
Malkut (hebr. karalystė). Pastaroji sefira įkūnija mūsų pasaulį - žemiausiąją Dievo hipostazę.
Cimcum Alef - pirmas susitraukimas
Cimcum Bet - antras susitraukimas
Yetzer haRa – piktas pradas
Lašon haRa – piktas liežuvis
Ayin haRa – pikta akis
50 supratimo vartų
32 išminties keliai
Įsakymai (2, 7, 10, 613)

Istorija

Pirmuoju kabalistu jos pasekėjai laiko patriarchą Abraomą. XII a. pasirodė pamatinis Kabalos veikalas - Sefer ha Zohar. Ją parašęs antrojo amžiaus rabis Simonas bar Jochajas. Pagrindinės Zohar temos - pasakojimai apie biblinę pasaulio sukūrimo istoriją ir pranašo Ezekielio vizijas. Šimtmečius kabala buvo studijuojama mažose mokinių grupėse. Lūžio taškas yra šešioliktasis amžius, kada rabino Itzhako Lurios (Ari) raštuose atsirado švari kabalos kalba. Ari tvirtino, kad nuo XVI amžiaus prasideda atviras kabalos studijavimas.

Autoritetai

Šioje straipsnio dalyje nėra nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai, įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Ypatingą vaidmenį Kabalos studijoms suvaidino Lietuvos ir lietuviškosios krypties rabinai

Vilniaus Gaonas
Rabinas Solomon Eliahšyv z"tl iš Šiaulių (1841-1925)
Rabinas Josef Solomon Eliahšyv iš Jeruzalės (šiauliškio anūkas)
Chofetz Chaym (Išrael Meir Kagan z"tl)

Garsūs pasaulio rabinai kabalistai:

Rabinas Rašbi (Šimonas bar Johajas) (knygos Zohar autorius)
Rabinas ARI (Izaokas Lurija) z"tl
Rabinas Baal HaSulam (Jehuda Ašlagas) z"tl
Rabinas Rabaš (Baruchas Ašlagas)
Rabinas Jehuda Bergas (Amerikiečių kabalistas, ne kartą įtartas dėl aferizmo)
Rabinas Michaelis Laitmanas (Tarptautinės kabalos mokyklos Bnei Baruch įkūrėjas ir vadovas)

Kabalos kryptys

Kabalos puoselėtojai judėjai kategoriškai atsiriboja nuo tų, kurie pritaikė gausius kabalistinius motyvus madingiems vakarų mokymams (pradedant Golden Dawn ir Thelema, o baigiant nesuskaičiuojamomis New Age pakraipos knygomis, kuriose kabalistiniai motyvai laisvai derinami su indų jogos praktikomis, astrologija ir kt.). Siekdami išsiskirti, "tikrieji" judėjų kabalistai įvardina savo tradiciją kaip košer arba izraeli kabala.

Nuorodos

Išnašos

↑ Paul Johnson, „Žydų istorija“, Aidai 1999, p. 329

Vikiteka: Kabala – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Bendros nuorodos

[1] Paul Johnson, „Žydų istorija“, Aidai 1999, p. 329

[1]