Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
 Devonas (angl. Devon) – didelė grafystė Pietvakarių Anglijoje, kartais vadinama Devonšyru. Grafystė ribojasi su Kornvaliu vakaruose ir Dorsetu bei Somersetu rytuose. Pietinę pakrantę skalauja Lamanšo sąsiauris, o šiaurinę Bristolio įlanka. Devonas ketvirta pagal užimamą plotą grafystė Anglijoje. Jos plotas yra 6 707 km². 2022 m. duomenimis, grafystėje gyvena 1 232 660 gyventojų, o tai yra vienuolikta pagal dydį grafystė. Administracinis grafystės centras yra Ekseteris, o Plimutas yra didžiausias miestas Devone. Devonas vienintelė Anglijos grafystė, turinti dvi pakrantes – šiaurės ir pietų. Dorseto ir Rytų Devono krantas, dar vadinamas Juros periodo krantu, bei Vakarų Devono kasybos kraštovaizdis įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą, Ekseteris paskelbtas UNESCO literatūros miestu. Devone yra Dartmūro aukštuma, užimanti 954 km² plotą, ir dalis Eksmuro aukštumos. Devono pavadinimas kilęs iš senovės britų genties dumnonijų (lot. Dumnonii), gyvenusių pietvakarinėje Didžiosios Britanijos dalyje Romos laikais. Manoma, kad šis pavadinimas susijęs su keltų žodžiu dubnos („gilus“) ir galėtų reikšti „gyvenantys giliuose slėniuose“. Britų kalbose Devonas vadinamas skirtingai: valų – Dyfnaint, kornų – Dewnens, bretonų – Devnent. Visi šie variantai susiję su „slėnio“ sąvoka. Devono vietovardžiuose dažnai pasitaiko elementas -combe, kilęs iš britų žodžio cwm („slėnis“). |
gegužės 21 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
 A5 – magistralinis kelias, jungiantis Kauną, Marijampolę ir Suvalkus. Kelio ilgis – 97,06 kilometro. Kelias yra dalis „Via Baltica“ magistralės. Ruožas nuo Kauno (sankryžos su A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ) iki Marijampolės šiuo metu yra keturių juostų. Planuojama, kad visa trasa iki valstybės sienos bus praplatinta iki keturių juostų. Kelias prasideda Kaune, netoli IX forto muziejaus, svarbiame transporto mazge, kuris taip pat jungia magistralinį kelią A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , krašto kelią 222 Kaunas–Vandžiogala , Kauno miestui priklausančią Žemaičių plento atkarpą. A5 trasa eina Kauno, Prienų rajono, Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių teritorija. Svarbiausi miestai ir miesteliai prie kelio: Garliava, Juragiai, Mauručiai, Skriaudžiai, Sasnava, Marijampolė, Kalvarija. Kaune Lampėdžių tiltu (ilgis - 446 m) kerta Nemuno upę. Baigiasi ties Lietuvos valstybės siena su Lenkija. Toliau kelias eina S61 greitkelio trasa link Varšuvos. Kelias šiuo metu yra pagrindinė Baltijos šalių automobilių transporto jungtis su didžiąja dauguma Europos Sąjungos šalių (išskyrus Šiaurės šalis, kurios yra pasiekiamos keltais per Baltijos jūrą). Senoji trasa (kuria dalinai eina ir dabartinė trasa) cariniu laikotarpiu buvo Peterburgo-Varšuvos kelio dalis. Sovietmečiu (iki 1990 m.) kelias buvo žymimas A226 (dalis kelio „Kalvarija-Kaunas-Daugpilis“). Susisiekimo su Lenkija tuo metu nebuvo, trasa baigdavosi ties Kalvarija. XX amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje, tranzitas į Lenkiją iš Kauno vykdavo per Veiverius, Skriaudžius, Marijampolę ir Kalvariją. 1996–2005 m. kelias buvo pertiesiamas, rekonstruojamas. Buvo nutiestos dvi naujos atkarpos, po kurių tranzitas nebekerta jokios didesnės gyvenvietės. Šiuo metu kelias verčiamas automagistrale. Šios savaitės iniciatyva yra Automobilių keliai. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
