Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
 Prūsistika – prūsų tautos istoriją, prūsų kalbą, literatūrą, folklorą tiriančių mokslų visuma, baltistikos dalis. Kaip savarankiška disciplina labiausiai susiformavusi kalbotyroje. Prūsų kalbotyra daugiausia remiasi negausiais išlikusiais prūsų raštijos paminklais: dviem žodynėliais (Elbingo ir Grūnavo), trimis Sembos prūsų tarme parašytais liuteronų katekizmais ir keletu fragmentinių tekstų. Anksčiausiai prūsų kalba susidomėta lyginamojoje kalbotyroje: tirdami įvairias baltistikos ir indoeuropeistikos problemas, prūsų kalbos duomenimis naudojosi vokiečių kalbininkai Francas Bopas, Jakobas Grimas, Augustas Frydrichas Potas, Adalbertas Becenbergeris. Rimčiau prūsų kalbą pradėjo tyrinėti XIX a. vokiečių mokslininkai: Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas parašė veikalus Die Sprache der Alten Preussen („Senųjų prūsų kalba”, 1845 m.) ir Thesaurus Linguae Prussicae („Prūsų kalbos tezauras“, 1873 m.), Hermanas Frišbyras – žodyną Preussisches Wörterbuch: Ost- und westpreussische Provinzialismen („Prūsų kalbos žodynas: rytinių ir vakarinių prūsų provincializmai“, 1883 m.), Erikas Bernekeris – svarbų apibendrinamojo pobūdžio prūsistikos veikalą Die preussische Sprache („Prūsų kalba“, 1896 m.), Martynas Šulcė (Martin Schultze) – „Senovės prūsų kalbos gramatiką“ (Grammatik der altpreussischen Sprache, 1899 m.). XX a. prūsistiką tyrinėjo ne tik Vokietijos, bet ir kitų šalių mokslininkai. |
balandžio 3 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
 Lotynų Amerikos muzika – muzikinė tradicija, susiklosčiusi Lotynų Amerikoje: Meksikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, dalyje Karibų salų. Šioje muzikoje per daugelį metų persipynė europietiškos, indėniškos ir afrikietiškos muzikos tradicijos. Lotynų Amerikos muzika daugiausia atliekama ispanų, portugalų kalbomis, tačiau jai priskiriami kūriniai atliekami ir indėnų, kreolinėmis kalbomis. Ikikolumbiniais laikais Amerikoje klostėsi savita ir įvairialypė indėniška muzika. Nors visos indėnų tautos turėjo savitas muzikines tradicijas, daugiau žinoma apie Mezoamerikos (majų, actekų) ir Andų (inkų, aimarų) muziką. Jai atlikti naudoti daugiausia įvairūs pučiamieji instrumentai (fleitos, skudučiai, trimitai), būgnai, barškučiai. Grota daugiausia religinių ir valstybinių apeigų metu. Indėniška muzika vietomis išlikusi iki šių laikų, tačiau neretai paveikta europietiškos muzikos. Ameriką užkariavę ispanai ir portugalai su savimi atsigabeno bažnytinės muzikos tradiciją – bažnyčiose atlikinėti grigališkieji choralai, polifoninė muzika. Lygia greta plito ir liaudies religinė muzika, netrukusi įsipinti į naujųjų žemyno gyventojų folklorą. Liaudies religinigumo terpėje mišo ši atneštinė muzika su jau esamomis indėniškomis apeiginės muzikos tradicijomis. Daug katalikiškų religinių kūrinių buvo išversta į indėnų kalbas ir plačiai paplito, taip pat teatriniai elementai, procesijos ir karnavalai. Katalikiškos katedros, misijos tapo svarbiais religinės muzikos plėtotės ir skleidimo centrais. Prie europietiškos muzikos tradicijų platinimo ypač prisidėjo jėzuitai. Šios savaitės iniciatyva yra Muzikos žanrai. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
