Koburgas
Koburgas (vok. Coburg) – miestas Vokietijoje, Bavarijoje, Aukštutinėje Frankonijoje, ~100 km į šiaurę nuo Niurnbergo, Tiuringijos Miško priekalniuose, prie Ico upės. Metalo, elektrotechnikos, keramikos, popieriaus, medienos apdirbimo, siuvimo pramonė, mašinų (staklių, kompresorių) gamyba, verdamas alus. Vystomas turizmas. Veikia teatras.
Koburgas vok. Coburg | |
---|---|
Miesto reginys | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Vokietija |
Žemė | Bavarija |
Regionas | Aukštutinė Frankonija |
Gyventojų | 41 257 |
Plotas | 48,3 km² |
Tankumas | 854 žm./km² |
Altitudė | 292 m |
Vikiteka | Koburgas |
Paveldas
redaguotiKoburge išlikęs gausus architektūrinis paveldas:
- Viena didžiausių viduramžių pilių Vokietijoje – gynybinė Koburgo pilis (XII–XIII a.) su koplyčia, vadinama „Akmenine mene“ (1075 m., XVI–XVII a. perstatyta, 1913 m. atnaujinta);
- Renesansinė rezidencinė Ėrenburgo pilis (1543 m., perstatyta po 1690 m. gaisro bei 1811 m., dabar – muziejus);
- XVI a. rotušė;
- XVI–XVII a. visuomeniniai ir gyvenamieji pastatai, vėlyvojo renesanso Kanceliarijos pastatas;
- Princo Alberto paminklas (1865 m.).
Istorija
redaguotiKoburgas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1056 m. Nuo 1248 m. buvo Henebergo grafų rezidencija. Miesto teisės Koburgui suteiktos 1331 m. Nuo 1353 m. priklausė Vetinų giminės valdovams.[1] XIX a. dėl ryšių su daugeliu karališkųjų Europos šeimų, Koburgas buvo svarbi valdovų susitikimų, apsilankymų vieta. 1920 m. miestas prijungtas prie Bavarijos. Koburgas 1929 m. tapo pirmuoju miestu, kuriame savivaldos rinkimus laimėjo nacių partija, o 1932 m. Koburgas pirmasis A. Hitlerį paskelbė miesto garbės piliečiu.[2] Po Vokietijos padalinimo šalia miesto ėjo valstybinė siena, Koburgas beveik iš visų pusių buvo apsuptas VDR.
-
Šv. Kryžiaus bažnyčia
-
Koburgo pilis
-
Kanceliarija ir paminklas princui Albertui
-
Ėrenburgo rūmai
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Koburgas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ http://www.zeit.de/2001/04/Seine_Koenigliche_Hoheit_der_Obergruppenfuehrer/komplettansicht